REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad iki spalio gauti 5505 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas po skiepo. Per paskutinįjį ketvirtį jų buvo 1204, taip pat gauti pranešimai apie 7 mirtis Lietuvoje ir vieną užsienyje, tačiau jų ryšys su skiepu nepatvirtintas.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad iki spalio gauti 5505 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas po skiepo. Per paskutinįjį ketvirtį jų buvo 1204, taip pat gauti pranešimai apie 7 mirtis Lietuvoje ir vieną užsienyje, tačiau jų ryšys su skiepu nepatvirtintas.

REKLAMA

Pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas sudaro 0,18 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus (sunaudotas vakcinos dozių skaičius nuo vakcinacijos pradžios iki rugsėjo 30 dienos siekė – 3 054 263 dozes).  

„Šių metų trečiąjį ketvirtį gavome 1204 pranešimus, susijusius su vakcinų vartojimu. Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo buvo gauti 636 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR); po vakcinos „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) vartojimo buvo gauti 154 pranešimų apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 192 pranešimai apie ĮNR. Dėl vakcinos „COVID-19 Vaccine Janssen“ sulaukta 225 ĮNR pranešimai“, – nurodė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis.

„Šių metų trečiąjį ketvirtį gavome 1204 pranešimus, susijusius su vakcinų vartojimu. Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo buvo gauti 636 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR); po vakcinos „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) vartojimo buvo gauti 154 pranešimų apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 192 pranešimai apie ĮNR. Dėl vakcinos „COVID-19 Vaccine Janssen“ sulaukta 225 ĮNR pranešimai“, – nurodė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis.

REKLAMA
REKLAMA

Didžiąją dalį – 90,5 proc. pranešimų sudarė lengvo šalutinės reakcijos. Apie sunkias reakcijas gauta 115 pranešimų, tai atitinkamai sudarė 9,5 proc. nuo bendro analizuojamu laikotarpiu gautų ĮNR pranešimų skaičiaus

REKLAMA

Didžiąją dalį pranešimų pateikia patys pacientai, daugiausia moterys, jų buvo 66 proc. Moterys pateikė 800 ĮNR pranešimų, vyrai – 400 pranešimų. ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 12–95 metai. 

Sveikatos priežiūros specialistai nuo bendro ĮNR pranešimų skaičiaus pateikė tik 12 proc. ĮNR pranešimų, pacientai – 76 proc. ir 12 proc. pranešimų gauta iš „Eudravigilance“ duomenų bazės. 

„Ta problema išlieka, kad ne sveikatos priežiūros specialistai yra ta grandis, kuri teikia pranešimus. Tai atitinkamai veda prie kitų dalykų – tai yra mažiau profesionali informacija, ją reikia tikslintis ir seka visos kitos iš to išplaukiančios pasekmės“, – pastebėjo G. Andrulionis.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai išliko tokie patys: tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų. 

8 pranešimai apie mirtis

„Trečiąjį šių metų ketvirtį VVKT gavo 7 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje ir pranešimą apie vieną mirties atvejį, įvykusį ne Lietuvoje. Dauguma atveju mirtys ištiko dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir šis ryšys su vakcina lieka nepatvirtintas“, – pranešė jis.

Anot G. Andrulionio, pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas yra sąlyginai nedaug.

„Yra aplinkinių valstybių, kur pranešama žymiai daugiau, jei tokie įvykiai įvyksta. Jei žiūrėsime Skandinavijos šalis, ten keletą kartų daugiau pranešama. Problema ta, kad pas mus praktiškai nedalyvauja sveikatos priežiūros specialistai, labai maža dalimi“, – pažymėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

VVKT atkreipia dėmesį, kad kiekvieno ĮNR pranešimo duomenų vertinimas yra individualus. Įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Ypač svarbūs įtariamos nepageidaujamos reakcijos patvirtinimui ir įvertinimui medicininiai dokumentai. Taip pat reikalinga informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius. 

Kaip pranešti apie šalutinę reakciją?

VVKT taip pat primena, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai) gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą.

REKLAMA

Pranešti galima:

-    tiesiogiai užpildant formą internetu.

-    užpildant pranešimo formą, skirtą specialistams (ją galima rasti čia) ir atsiunčiant el. paštu [email protected].

Šalutinį skiepų poveikį gali registruoti ir patys vartotojai. Pranešimą galima pateikti šiais būdais:

-    tiesiogiai užpildant formą internetu

-    užpildant pranešimo formą, skirtą pacientams ir atsiunčiant elektroniniu paštu (adresu [email protected]); 

-    nemokamu telefonu 8 800  73 568.

VVKT taip pat atkreipia dėmesį, kokiais atvejais turėtų būti teikiami pranešimai apie ĮNR į vakciną: 

REKLAMA

-    kai yra įtariamas ryšys su konkrečia vartota vakcina,

-    kai kyla abejonių dėl ĮNR ir vaisto / vakcinos vartojimo priežastinio ryšio. 

Apie tai turi pranešti sveikatos priežiūros specialistas arba pats pacientas. Pateikiant ĮNR pranešimus, esant galimybei, svarbu pridėti ir medicininius dokumentus, kurie gali būti reikšmingi pagrindžiant įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinį ryšį su vakcina.  

Teikiant pranešimą apie ĮNR, VVKT nereikia pateikti savo asmeninių duomenų, VVKT prašo pateikti tik kontaktinę informaciją, kad reikalui esant, būtų galima susisiekti. Visi pranešime pateikti duomenys yra saugūs ir konfidencialūs. Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą ĮNR pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas. Tačiau VVKT būtina žinoti asmens, patyrusio ĮNR, amžių ir lytį, nes ši informacija yra svarbi tiriant ir vertinant veiksnius, dėl kurių kai kurie pacientai gali patirti tam tikras ĮNR.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Per vakar 2,5 gavo pirmąją dozę

Praėjusią parą 2587 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7625 žmonės.

Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1 mln. 761 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota – apie 1 mln. 631 tūkstantį.

Sustiprinančią skiepo dozę praėjusią parą gavo 1967 žmonės, iš viso iki šiol pakartotinai paskiepyta 36,7 tūkst. žmonių. 

Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 63 proc. gyventojų.

Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12–15 metų vaikų – 29 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65,5 procento.

Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,1 mln. vakcinos dozių, skiepijimui sunaudota kiek daugiau nei 3,2 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 1,9 mln. dozių.

Tai kiek zmoniu Lt gyvena,jei pinai paskiepytais ir gavusiais pirma doze jau gaunasi gerokai virs 3 milijonu,o tai dar neskiepyti ir persirge.Kazkam cia negerai su matematika
Sukisti i subine likusias dozes Dulkiui šimonytei ir dar kelioms boboms
jei po skiepo numirėt - nesiskaito, tai vadinama piktybiniu antivakseriu
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų