Pažadai išsipildė: avarinėmis sąlygomis dirbęs Vaiko raidos centras pravėrė naujas duris

Lietuvoje apie 10 – 20 proc. vaikų gyvenimo eigoje turi tam tikrų raidos sutrikimų. Anksčiau tokie sutrikimai būdavo gydomi tik psichiatrinėse ligoninėse, tačiau dėka prieš kelias dešimtis įkurto Vaiko raidos centro, dabar vaikai gali būti gydomi daug geresnėmis sąlygomis ir naujovėmis.

62

Vaikų raidos centras per savo veiklos istoriją veikė ne vienose patalpose. Tačiau šiandien Vaikų ligoninės Vaiko raidos centras dirba jau naujose vietose – Santariškių g. 7 ir J. Kairiūkščio g. 2.

(62 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Vaiko raidos centro naujų patalpų atidarymas

Sukūrė visiškai naują sistemą

Pati Vaiko raidos centro vadovė gydytoja Jovita Petrulytė šio centro kelią nuo pat įkūrimo išskirtų į tris svarbius etapus. Pirmasis jų – sukurta visiškai nauja įstaiga Lietuvoje.

„Iš pradžių ji buvo skirta vaikams daugiau su psichine negalia. Čia susibūrė specialistai, kurie norėjo sukurti artimesnę šeimai ir vaiko aplinkai pagalbą, skirtingą nuo tradicinės tuo metu egzistavusios psichiatrinių ligoninių sistemos. Tuo metu jokios kitos pagalbos nebuvo, tik psichiatrinės ligoninės“, – pasakoja J. Petrulytė.

Tuo metu Valakampiuose įsikūrusioje įstaigoje pamažu buvo kuriamos naujos paslaugos, kol 1996 metais centras persikėlė į Vaikų ligoninės patalpas Žvėryne.

„Ten atsivėrė didesnės galimybės inovacijoms, naujoms idėjoms ir paslaugoms. Centro veikla išsiplėtė, apimant visas amžiaus vaikų grupes. Nuo pat kūdikystės prasidėjo ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimas. Ten užgimė tokios iniciatyvos, kaip „Šeimos akademija“, „Vaikų linija“ ir panašūs projektai, kurie palaipsniui tapo valstybės pripažintomis paslaugomis“, – paaiškina centro vadovė.

Dirbo su įgriūvusiu stogu

Žvėryne centras plėtė veiklą net 23-ejus metus, kol jis tapo vienas stiprus ankstyvosios reabilitacijos paslaugų tinklas Lietuvoje.

Tačiau J. Petrulytė priduria, kad palaipsniui jų centras pajautė, kad neužtenka kurti tik specializuotas paslaugas atskirame centre, bet kaip sako pati gydytoja, yra svarbi ir integracija į bendrą vaikų mediciną. 

REKLAMA

„Pagalba vaiko emocinėms problemoms neturėtų būti atskirta nuo somatinių problemų, fizinių traumų. Esant dideliam savižudybių skaičiui, reikalinga intensyvi pagalba“, – sako ji.

Vaiko raidos centrui ir jo darbuotojams iki šiandienos naujų patalpų teko nueiti ne visada lengvą kelią. Pavyzdžiui, buvo laikai, kai teko dirbti net ir su įgriuvusiu patalpų stogu. Dar 1996 metais buvo pradėta planuoti, kad prie Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės bus pastatytas naujas korpusas, kuriame įsikurs Vaiko raidos centras.

Taigi, automatiškai buvo sustabdytos ir tolimesnės investicijos į patalpas, esančias Žvėryne. Tačiau kitaip nei planuota – naujojo korpuso planavimas užtruko ilgiau. O tuomet, 2013-aisiais įgriuvo vieno iš pastatų stogas.

„Naujo pastato dar nebuvo, o senų patalpų remontuoti negalėjome – atsidūrėme aklavietėje. Teko susispausti ir teikti paslaugas likusiuose pastatuose, taip nejaučia praėjo ir penkeri metai“, – priduria J. Petrulytė.

Nuo neišnešiotukų iki bandymų nusižudyti

Šiuo metu centre yra gydomi apie du tūkstančius vaikų: nuo neišnešiotų kūdikių iki save žalojančių paauglių. Kaip pasakoja pati J. Petrulytė, ikimokyklinio amžiaus grupėje daugiausia yra vaikų su kalbos, bendravimo ir autizmo spektro sutrikimais.

Mokykliniame amžiuje vaikai turi problemų su mokykla, elgesiu ir emocinėmis problemomis, taip pat ir su šeima – centre yra daug pacientų iš socialinių šeimų, kuriuose jie patiria smurtą bei prievartą.

O štai paaugliai į centrą dažniausiai patenka dėl savižalos, bandymų žudytis ar valgymo sutrikimų.

Skirtingi vaikų poreikiai

Kaip ir vaikų amžius bei problemos, taip ir jų poreikiai centre yra visiškai skirtingi. Kaip teigia J. Petrulytė, patiems mažiausiems centro pacientams labai svarbi rami, saugi aplinka.

„Iš kitos pusės, jų raidai svarbu geros sąlygos ryšiui su mama ir tėčiu. Bet taip pat jų raidai padeda daug įvairius pojūčius stimuliuojančios priemonės, tam reikalingi kabinetai su įvairiomis sensorinės stimuliacijos priemonėmis“, – sako ji.

REKLAMA

J. Petrulytė neneigia – jų centre iš tiesų yra nemažai ir ikimokyklinio amžiaus autistų, kuriems reikalingos dar smulkesnės priemonės. Pavyzdžiui, jiems diena turi būti suplanuota, aiški ir be jokių nesklandumų.

„Jiems labai svarbu, kad aplinkoje būtų aišku, kas ir kur vyksta. Neturi būti staigių pasikeitimų, tačiau turi būti daug vaizdinės informacijos: ką jis turi daryti, kad geriau suprastų“, – paaiškina gydytoja.

O štai vyresniems centro vaikams, sprendžiant elgesio ir emocines problemas, labai svarbi yra tinkama elgesio ugdymo sistema. Kaip patikina J. Petrulytė, ją reikia kurti ir centro skyriuose.

„Privalo būti aiškios taisyklės ir paskatinimo sistema: kas bus už vienokį ar kitokį elgesį. Ribos, kurias nustato specialistas, padeda jiems jaustis saugiems“, – sako J. Petrulytė.

Neretai ir pati vadovė J. Petrulytė centro pagalbą vadina aplinkos terapija, kadangi jų teikiamos paslaugos yra susijusios su tinkama, gražia aplinka. Tiesa, šiose patalpose centras įsikūrė laikinai.

Priklauso nuo visuomenės ir įpročių

„Labiausiai mūsų kūryba dabar yra nukreipta į naujo korpuso kūrimą, kur tikimės, galėsime įgyvendinti pilnai visas savo idėjas“, – priduria gydytoja.


Rašyti komentarą...
R
Regina
2018-07-04 21:19:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sekmes Jusu istaigai.Stiprios sveikatos specialistams.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų