Teismas anksčiau Lietuvoje jau kartą teistą Ukrainos pilietį D. M. (gim. 2005 m.) ir Baltarusijos pilietį V. G. (gim. 1995 m.) nuteisė dėl sukčiavimo, neteisėto mokėjimo kortelių bei jų duomenų įgijimo ir panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų.
Telefoniniams sukčiams teismas skyrė realias laisvės atėmimo bausmes
D. M. skirta 5 metų ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, V. G. – 4 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
Skaičiuojama, kad nuo tarptautinės organizuotos nusikalstamos telefoninių sukčių grupės, kuriai priklauso minėti asmenys, 2024 m. vos per savaitę Lietuvoje nukentėjo 42 asmenys bei kelios įmonės, o nusikaltėlių grobiu tapo beveik 315 tūkst. eurų.
Bylos duomenimis, D. M. ir V. G. 2024 metų gegužę, veikdami organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir susitarimą, įgijo svetimas elektroninės mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinių sistemų, atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodami svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Tokiu būdu apgaule, anot teisėsaugos, kaltinamieji savo ir kitų asmenų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 314 471 eurą.
Tyrimo duomenimis, paskambinę nukentėjusiesiems telefonu, organizuotos grupės nariai rusų kalba prisistatydavo bankų atstovais, policijos pareigūnais, „Google“ atstovybės darbuotojais ar kitais asmenimis, įtraukdavo juos į pokalbį. Dažniausiai nukentėjusiesiems būdavo pranešama kokia nors nemaloni žinia – apie neva įvykusį įsilaužimą į jų banko sąskaitą, jų vardu neteisėtai paimtą kreditą, įsilaužimą į socialinių tinklų paskyrą ir pažadama pagalba. Anot prokuratūros, igiję žmonių pasitikėjimą, sukčiai iš jų išviliodavo elektroninės bankininkystės duomenis ir kitą svarbią informaciją, neretai – pačias banko mokėjimo korteles bei grynuosius pinigus.
„Pasinaudodami iš nukentėjusiųjų išviliota informacija ar jų banko kortelėmis, kaltinamieji ištuštindavo bankų sąskaitas, imdavo jų vardu kreditus, atsidarydavo naujas sąskaitas ir panaudodavo jas pervesdami iš kitų asmenų išviliotus pinigus“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.
Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino didžiąją dalį nukentėjusiųjų pateiktų civilinių ieškinių ir iš nuteistųjų solidariai priteisė daugiau kaip 293 tūkst. eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Siekiant užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą, ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų turimam turtui prokuroro nutarimais buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
