Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad maudynių sezonas prie Baltijos jūros jau atidarytas.
„Mūsų darbo sezonas prasidėjo gegužės 15 d. ir tęsis iki rugsėjo 15 d. Nuo birželio 1 d. pradėjo veikti 19 gelbėtojų postų. Vanduo nėra šiltas, žmonių masių taip pat dar nėra daug. Situacija kontroliuojama, todėl mums kol kas labai gera“, – sakė jis.
Pasak gelbėtojų vado, palyginti šių ir praėjusių metų pradžią gana sunku, nes pernai gegužės ir birželio mėnesiai buvo karšti, o liepa ir rugpjūtis – ne.
Didžiausia problema – vaikai
J. Pirožnikas tikina, kad maudytis saugu, jei tai daroma atsakingai ir laikomasi visų taisyklių.
„Didžiausia problema dažniausiai būna vaikai be suaugusiųjų priežiūros. Taip yra metai iš metų, nuolat su tuo kovojame.
Būna, kad nuvedame vaiką pas tėvus. Vieni tėvai padėkoja, kiti iškoneveikia gelbėtoją: „Kodėl jūs jį vedate?“ Visokių situacijų pasitaiko, bet stengiamės viską sukontroliuoti“, – pasakojo jis.
Nepaisant to, pasak gelbėtojų vado, šiemet nelaimingų atsitikimų dar nebuvo. Jis pažymėjo, kad maždaug 80 proc. nelaimių padeda išvengti prevencinis darbas.
Dažniausios žmonių daromos klaidos
„Didžiausia klaida ta, kad žmonės nepaiso vėliavų spalvų. Jeigu iškelta raudona vėliava, maudytis griežtai draudžiama, todėl rizikuoti tikrai nereikėtų. Kai iškelta geltona vėliava, maudytis pavojinga – gali būti bangavimas, duobės.
Žmonės nueina į jūrą, šokinėja per bangas ir nepastebi, kaip srovė po kiekvieno šokinėjimo juos neša į kairę arba į dešinę pusę. Po maždaug 40 minučių jie gali atsidurti 20–30 metrų nuo tos vietos, kur įėjo į vandenį. Grįždami atgal, apimti emocijų ir džiaugsmo, jie gali patekti į duobę.
Toje vietoje duobė gali būti nedidelė – 2–3 metrų skersmens, galbūt gilesnė 30–40 cm. Pirmą klaidą žmogus padaro tada, kai išsigąsta, gurkšteli vandens ir prasideda panika, o kartu – skendimas.
Tokiu atveju žmonėms rekomenduojame nepanikuoti, ramiai sulaikyti kvėpavimą, išpūsti vandenį ir bandyti pranerti, pereiti tą duobę, išplaukti į paviršių ir grįžti. Jeigu žmogus pateko į srovę, negalima jai priešintis.
Srovė neša, tad reikėtų plaukti pagal ją ir stengtis laikytis vandens paviršiuje. Jeigu sutraukia mėšlungis, svarbiausia išlikti ramiam, nepanikuoti, kviesti pagalbą, mojuoti ranka, ploti per vandenį ir taip atkreipti į save dėmesį“, – pasakojo Palangos gelbėtojų vadas.
J. Pirožnikas pataria paplūdimyje visada turėti geriamojo vandens, nevartoti alkoholinių gėrimų ar narkotinių medžiagų, neiti maudytis iškart sočiai pavalgius, o karštą dieną pasirūpinti skėčiu arba galvos apdangalu.
Pasak gelbėtojų vado, jei žmogus nėra įsitikinęs savo jėgomis arba nemoka gerai plaukti, pačiam šokti į vandenį gelbėti kito nereikėtų.
„Jeigu žmogus skęsta paplūdimyje, tai pamatę žmonės pirmiausia turėtų kviesti gelbėtojus. Jeigu žmogus yra geras plaukikas, moka plaukti ir laikytis ant vandens, jis gali bandyti padėti. Tačiau jeigu nėra įsitikinęs, kad sugebės tai padaryti, vietoj vienos nelaimės gali būti dvi ar net daugiau“, – įspėjo J. Pirožnikas.
Baltijos jūroje fiksuojama temperatūra
Hidrologinio stebėjimo skyriaus vedėjas Gediminas Sližys atskleidė, kokia temperatūra šiuo metu fiksuojama Baltijos jūroje.
„Baltijos jūroje ties Klaipėda, vakar dienos duomenimis, yra 15,3 laipsnio šilumos, Kuršių mariose – 17, ties Vente ir Palanga – 16“, – teigė jis.
Pasak G. Sližio, komfortiška, maudymuisi tinkama vandens temperatūra Lietuvoje gali skirtis, tačiau įprastai tokia laikoma nuo 18 laipsnių šilumos.
„Su praėjusiais metais, jeigu žiūrėtume, viskas yra labai panašu. Pavyzdžiui, pasižiūrėjau tą pačią dieną – temperatūra beveik identiška, siekia beveik 16 laipsnių. Temperatūra atitinka tai, kas buvo praėjusiais metais.
Jeigu žiūrėtume, kaip pernai atrodė tolimesnė vasara, tai ties Palanga Baltijos jūra pradėjo šilti maždaug nuo Joninių, galima sakyti, nuo birželio 24 dienos. Šilčiausia Baltijos jūros temperatūra turbūt buvo pasiekta kažkur rugpjūčio pradžioje. Kažko panašaus galima tikėtis ir šiemet, kalbant apie jūros atšilimą“, – atskleidė hidrologas.
G. Sližys perspėja, kad vandens telkinių temperatūra taip pat priklauso nuo kritulių kiekio ir vyraujančių srovių. Pasak jo, dažniausiai Baltijos jūra 20 laipsnių temperatūrą pasiekia maždaug rugpjūčio pradžioje.
Temperatūra tinkama maudynėms
Hidrologas tikino, kad dalyje Lietuvos ežerų temperatūra jau yra tinkama komfortiškam maudymuisi: „Jeigu pasižiūrėtume į populiariausius regionus, pavyzdžiui, Aukštaitijoje, Asvejos ežere fiksuojama 18,6 laipsnio temperatūra. Taip pat Lūšių ežere vandens temperatūra siekia 19 laipsnių.“
Visgi hidrologas primena, kad komfortiškumas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Pasak jo, po lietingos savaitės praėjus porai dienų vandens temperatūra gali vėl nukristi.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
