Šeštadienį prasidėjo kalendorinis pavasaris. Anot sinoptikų, pirmuosius žingsnius jis žengs per sniegą, bet, artėjant Velykoms įprastas normas viršys šiluma, rašo Lrt.lt.
Gali būti, kad per artimiausias savaites pamiškėse bei skveruose nebetruks pasirodyti ir pirmosios žibutės, priduria gamtininkai.
Anot sinoptikės Izoldos Marcinonienės, realiai pavasariškais orais galime džiaugtis jau maždaug mėnesį.
„Jau turime pavasarį. Dabar Vilniuje vidutinė temperatūra viršija 5 laipsnius šilumos, tai maždaug 10 laipsnių daugiau už vidurkį. O juk pernai žiemą palydėjome iki 26 centimetrus siekusia sniego danga, kai kur 30 laipsnių šalčio viršijusia temperatūra“, – sako ji.
Pasak sinoptikės, kai sniego nėra, saulei daug lengviau paleisti pašalo likučius, tad greičiau šils žemės paviršius.
Tiesa, kitos savaitės viduryje į Lietuvą dar atsiris vėsių orų ir I. Marcinonienė prognozuoja, kad bus „ir sniegelio, ir šaltelio“, tačiau vėliau orai turėtų eiti vis šiltyn.
„Orai vis gerės. Ketvirtoji savaitė bus gerokai šiltesnė už normą“, – prognozuoja sinoptikė.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius pastebi, kad pirmieji pavasario pranašai gamtoje, lazdynai, pražydo jau prieš porą savaičių.
„Tikrai labai anksti pasirodė“, – sutinka Žuvinto rezervato tyrimų ir informacijos skyriaus vedėjas Gytis Salys ir priduria, kad vasarį jau parskrido pilkosios žąsys, pempės, čirena vieversiai.
„Pernai dar kovą buvo šalta, nebuvo tokių parskridimų“, – pasakoja gamtininkas, bet ramina, kad inkilų kelti nepavėlavome – kad ir vėliau iškeltus, paukščiai juos susiras.
G. Salys svarsto, kad, jei nebus staigių oro permainų, artimiausiomis savaitėmis galėtume laukti ir pirmųjų žibučių.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Algimantas Morkūnas prideda, kad pavasaris vis anksčiau ateina ir į dirbamus laukus: anksčiau daržoves ūkininkai imdavo sodinti prasidedant gegužei, o dabar tai daro ir balandžio viduryje.
„Ir dabar jau užsakėme kopūstų. Juos ir morkas sodiname pirmiausiai“, – pasakoja jis, tačiau pasiguodžia, kad apskritai šilti orai žemdirbiams daug gero neatneša – neperšalusią žemę sunku įdirbti, neiššąla augalų kenkėjai, ligų bakterijos.
„Nors kaip žmogui geri orai, iš kitos pusės, gerai“, – nenori dejuoti A. Morkūnas.
Ar neįprastai šilta metų pradžia lems ir geresnius tolimesnių mėnesių orus, I. Marcinonienė sako nežinanti. Pasak jos, porą itin šiltų žiemų, ankstyvą pavasarį turėjome ir maždaug prieš dvidešimtmetį, bet po jų sekę orai buvo nevienodi, permainingi.
