Biudžeto išlaidos keturiais milijardais eurų didesnės nei pajamos ir vos įtelpa į Mastrichto kriterijus. Opozicija kaltina valdančiuosius, kad šie praskolins Lietuvą, tačiau kartu žeria priekaištus ir dėl per menko gynybos finansavimo.
Tradiciškai – Seimo salėje kilo triukšmas ir dešimtys paskutinės akimirkos pageidavimų rasti papildomų pinigų įvairiausiems objektams ar profesijoms.
„Frakcija linkusi nepalaikyti biudžeto. Teikiamas biudžetas visiškai neatitinka tų realijų. Jeigu matom dramatišką saugumo situaciją, tai biudžete ji turėtų atsispindėti. 3 metus, pasirodo, miegojome, karas už slenksčio, o biudžete neatsispindi“, – sakė „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Skvernelis apeliuoja į Gabrieliaus Landsbergio pareiškimus, kad Lietuvai dėl Rusijos grėsmės kyla egzistencinė grėsmė. Visgi gynybos biudžetas pirmą kartą perkopė du milijardus eurų.
„Aš manau, kad Lietuva reagavo maksimaliai adekvačiai. 2,5 proc. ir papildomos infrastruktūros lėšos Lietuvą pastato į beveik penketą NATO geriausiai gynybą finansuojančių valstybių“, – teigė konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Pučiasi ir Lietuvos skola
Tačiau pučiasi ir skola. Biudžeto išlaidos auga sparčiau nei pajamos ir Lietuva jau pasiekė Mastrichto kriterijaus skolos ribą – tris procentus bendrojo vidaus produkto. Peržengus šią ribą grėstų sankcijos.
„Matydami biudžete suplanuotą beveik 4 mlrd. skolą, frakcija nusprendė, kad nepalaikys šito biudžeto“, – tvirtino valstietė Aušrinė Norkienė.
„Didžiausia problema yra didėjantis įsiskolinimas, nes išlaidos viršija pajamas jau 14 proc., mokesčių reforma nepadaryta“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Buhalteriškai gražiai sudėliota skaičiukais, tačiau visiškai neatspindi nė vienos strateginės krypties, kuria link valstybė turėtų judėti, ar prieš rinkimus duotų sisteminių reformų, ar tai būtų sveikatos apsaugos srityje, ar švietimo srityje“, – teigė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Gaila, nes nelabai aišku, kokia opozicijos logika nepalaikyti. Jeigu biudžetas nebūtų priimtas ir būtų taikoma 1/12 šių metų taisyklė, nežinau, kam būtų geriau“, – tvirtino Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Buvo neaišku, ir kaip elgsis Laisvės partija, nesulaukianti paramos Civilinės sąjungos projektui.
Biudžetui pritarta
„Laisvės frakcija palaikys biudžeto projektą, palaikys vieningai ir ne dėl to, kad kažkas prašo ar verčia. Pirmiausia dėl to, kad prisidėjome prie sprendimų“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Už 73, prieš 52, susilaikė 1, biudžetui pritarta“, – tvirtino Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Taigi, valdantieji biudžetui balsus surenka be didesnių problemų. Vienintelis iš opozicijos už biudžetą balsavo valstietis Antanas Vinkus.
„Aš visada vengiu tokių apibūdinimų, kurie anksčiau būdavo labai mėgstami – „rekordinis“, dar kažkoks. Tokiais žodžiais aš neoperuoju. Aš pasakyčiau, kad tai yra saiko biudžetas. Europos Sąjunga grįžo į Mastrichto taisyklių ribas“, – teigė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Minimali mėnesio alga kitąmet kils dešimčia procentų ir perkops 700-us eurų į rankas. 70 eurų didės senatvės pensija turintiesiems stažą. Mokytojų algos vidutiniškai kils beveik 300-ais eurų, panašiai tiek – ir medikams. Socialiniai darbuotojai, statutiniai pareigūnai uždirbs maždaug šimtu eurų daugiau nei šiemet. Vaiko pinigai didės dešimčia eurų ir priartės prie šimto eurų sumos.
„Yra numatyta 1,7 mlrd. eurų žmonių pajamų didinimui, tai tikrai prisidės prie perkamosios galios stiprinimo“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tai paskutinis šios valdančiosios daugumos priimtas valstybės biudžetas.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
