Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
7-mečiui Maksui nuo pat gimimo medikai konstatavo trumposios žarnos sindromą. Iki 4 metų, kaip sako jo mama, berniukas buvo „ant laido“ – lašelinės, nes pats valgyti negalėjo.
Serga reta mitybos nepakankamumo liga
Dabar, berniukui atlikus 3 žarnyno šalinimo operacijas, pusę maisto jis gali valgyti pats, o kitą pusę reikalingų maistinių medžiagų gauna per lašelinę. Į veną ją reikia lašinti po 12–15 valandų kasdien.
„Jis turi centrinį venos kateterį, kurį reikia saugoti jį patį, kad jis nesusižeistų, kad jo nesužeistų, kad nepastumtų. Yra daug iššūkių“, – komentavo Makso mama Živilė Nagrockaitė.
Makso ir jo mamos kasdienybė atrodo taip – lašelinės pajungimas, vaistų leidimas, stomos ir kateterio priežiūra. Šeima netgi turi milžinišką vaistų spintą.
Tokia liga sergančių vaikų Lietuvoje – 8. Makso mėnesio gyvybės kaina – apie 10 tūkst. eurų. Dalį jų – apie 7 tūkst. eurų – vaistus, lašelines, stomos priemones kompensuoja valstybė. Taip pat ir berniuko gydymą Helsinkyje, o už slaugos priemones susimoka patys tėvai.
„Mes kiekvieną dieną nežinome, kas bus rytoj. Todėl, kad gali bet kada užstrigti maistas, gali nesuvirškinti, gali būti kažkokia tai infekcija ir viskas. Tada rytoj mes jau ligoninėje“, – pasakojo Makso mama.
O jei Maksui nebūtų taikoma klinikinė mityba per veną – berniukas kentėtų nuo mitybos nepakankamumo – reikalingų maistinių medžiagų, gaunamų su maistu, kiekio trūkumo ir tiesiog neišgyventų. Tiesa, mitybos nepakankamumą gali turėti ne tik įvairiomis ligomis sergantys vaikai. Tačiau kiek vaikų Lietuvoje turi mitybos nepakankamumą, šalyje niekas nestebi ir neskaičiuoja.
„Kas trečias, kas ketvirtas tikrai galėtų būti“, – įvardijo gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė.
Štai kodėl turi mitybos sutrikimus
Mat šiuolaikiniai vaikai, anot specialistų, valgo perdirbtą maistą, neturintį reikalingų vitaminų ir mineralų. Lietuvoje ketvirtadalis vaikų turi antsvorį arba nutukimą, kas taip pat yra mitybos sutrikimas, kai žarnynas pasidaro pralaidesnis ir maisto medžiagos blogiau pasisavinamos, o į organizmą greičiau patenka ligų sukėlėjai.
„Ligoms jau net ir sąlygos atsirasti yra žymiai geresnės ir todėl Lietuvos vaikų sveikata iš tiesų blogėja“, – tikino J. Parnarauskienė.
O mityba yra labai svarbi sunkiomis ligomis sergančių asmenų gydymo dalis – pabrėžia specialistai. Tačiau, anot onkologinius ligonius atstovaujančios organizacijos vadovės, dar ir pačiose gydymo įstaigose trūksta šio supratimo, pacientai dažnai susiduria su ligoninių personalo abejingumu.
„Maistas atnešamas ir lėkštė taip pat išnešama su maistu, tačiau niekas nepaklausia to žmogaus, kodėl taip yra – ar žmogui gal skauda, gal pykina, gal jis pats neturi jėgų pavalgyti“, – pareiškė „POLA“ asociacijos vadovė Neringa Čiakienė.
„Galima naudoti pažangiausius gydymo būdus. Jeigu ligonis yra išsekęs, tiesiog mes nepasieksime taip, kad jis išgyventų kritinę būklę“, – tvirtino gydytoja anesteziologė-reanimatologė Ingrida Lisauskienė.
O mitybos nepakankamu gali susirgti kiekvienas mūsų – sako medikai. Organizmui reikalingos medžiagos gali būti neįsisavinamos ne tik dėl ligos.
„Kai persistengiama su dietomis, kai manoma, kad badavimas išgelbės arba kai pradedama riboti maisto produktų įvairovę“, – sakė gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Štai kokie simptomai
O stokojant visų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų bei esant mitybos nepakankamumui simptomai išties sunkiai pastebimi, mat panašūs į stresą ar nuovargį – žmogus jaučiasi mieguistas, nervingas, netekęs raumenų jėgos, gali sutrikti miegas. Mitybos nepakankamumas vystosi eilę metų ir gali pasireikšti ligomis po dešimtmečių.
„Cukrinis diabetas ar tos pačios onkologinės ligos, širdies kraujagyslių sistemos ligos, jų bazinis dalykas tai yra būtent netinkama mityba“, – pasakojo E. Gavelienė.
„Galiu remtis Europos duomenimis – nuo 20 iki 50 proc. Reiškia kas antras, kas penktas pacientas į ligoninę atvažiuoja su mitybos nepakankamumu“, – įvardijo I. Lisauskienė.
O kad atpažintume mitybos nepakankamumą, turėtų įsitraukti ir šeimos gydytojai – sako specialistai. Mat mitybos nepakankamumą galima nustatyti nustačius kūno masės indeksą. Jeigu per pastaruosius 6 mėnesius, nesilaikant dietų, jūsų kūno svoris sumažėjo 10 proc., arba numetėte nuo 5 iki 10 kilogramų, tai reiškia, kad jau turite mitybos nepakankamumo riziką.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
