Dalindamasis savo sveikatos atradimais, J. Maksvytis atviravo anksčiau pats buvęs reklamos auka. Kadangi nevalgo mėsos, reikėjo pasirūpinti pakankamu vitaminų kiekiu, todėl ryte ant tuščio skrandžio išgerdavo po dvi tris stiklines šviežiai spaustų vaisių sulčių.
„O čia gauni tokį gliukozės šuolį, kad organizmas paprasčiausiai nesugeba susitvarkyti. Kur dar bėda – po tokio šuolio už dviejų valandų vėl nori labai valgyti. Tada suvalgai pienišką šokoladą su razinomis ir vėl gauni šuolį. Ir dėl tų kalnelių tampi visiškai išsikrovęs“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ dalinosi įmonės „Terekas“ vadovas ir savininkas.
Iki stipraus išsekimo priėjusiam vyrui teko ir pabūti bei energijos atsargas papildyti ligoninėje, pasigydyti sanatorijoje, o vėliau draugų buvo įkalbėtas sveikatos ieškoti vykti į Indiją.
„Kalbant apie energijos atstatymą lašinėmis, tai būtų galima palyginti su situacija, kai žmogus važiuoja su mašina, praduria padangą, bet jos nepakeičia atsargine, o važiuoja, kol išsileidžia, tada sustoja, pumpuoja ir vėl važiuoja. Iš esmės tai nepadeda“, – pastebėjo jis.
Išsekęs pateko ir į ligoninę
Indijoje, Ajurvedos klinikoje, J. Maksvytis praleido apie penkis mėnesius. Nors čia sulaukė pagalbos reguliuojant tam tikrus sveikatos niuansus, atsakymų, kodėl taip stokoja energijos, negavo.
„Toje klinikoje ištyrė, nustatė širdies permušimus. Buvo visiškai nukritęs vitaminas D, tai su masažais, žolėmis jį grąžino į normos ribas. Bet ta kelionė nesuteikė atsakymų, kodėl esu toks be energijos.
Nemiegodavau naktimis, trečią valandą pabusdavai ir negalėdavai užmigti. O kai neišsimiegi, iš to kyla dar didesnės problemos. Dieną jautiesi kaip iškrautas telefonas – jauti, kad neišeina intensyviai įjungti proto. Bet išsiugdžiau tokį dalyką, kad, pavyzdžiui, pavalgęs pietus galiu per porą minučių užmigti – tiesiog išsijungiu 15–20 minučių. Tada kiek „persikrauni“, – dalinosi verslininkas.
Jis pasakojo jau anksčiau iš mamos vis išgirsdavęs priekaištų, esą būtent dėl mėsos nevalgymo taip stokoja energijos, tad išties pradėjo aiškintis, kas galbūt su mityba galėtų būti negerai. Tačiau šios paieškos atvedė prie visai kitų dalykų nei mėsos trūkumo.
„Kas jau kelionėje nustebino, kad indai valgo ryžius, vaisius ir visi yra su antsvoriu. Ir man jau pilvukas buvo pradėjęs ryškėti“, – pastebėjo J. Maksvytis.
Vyras prisiminė nors nebuvęs didelis saldumynų mėgėjas, užsimanydavo važiuojant ilgiau mašinoje užkąsti kokio šokolado, bet tada dar nežinojo, kad tokiu atveju jis turėtų būti su bent 85–90 proc. kakavos. Po kelionės į Indiją išmoko, kad sultys ir jokie vaisiai netinka rytais:
„Mums leido valgyti tik granatus ir neprinokusias papajas. Daugiau jokių vaisių, jei norime išsivalyti organizmą ir būti sveiki, visą mėnesį jokių vaisių. Jei dar jų kokių duodavo, tai atnešdavo keptus obuolius ar bananus ir tik po to, kai jau kažką užvalgai.“
Gliukozės šuolių įkaitai
Pradėjęs tuo domėtis labiau vyras teigė supratęs, kas yra tie angliavandeniai ir gliukozės šuoliai arba „kalneliai“.
„Angliavandeniai tai yra krakmolas, skaidulinės medžiagos ir visi cukrūs – sacharozė, fruktozė. Skaidulinės medžiagos – tai visos daržovės, perlinės, avižinės, kvietinės kruopos, ryžiai yra krakmolas. Labai daug krakmolo yra bulvėse, o brokoliuose jo labai mažai.
Prieš 100 metų vagonus traukdavo garvežiai, kaip jie veikdavo – garvežyje būdavo katilinė, kūrikas su kastuvu, katilas, kuriame degdavo ugnis, ji kaitindavo karštą vandenį, gamindavo garą, jis judindavo stūmoklius ir traukinys judėdavo.
Kai žmogaus organizmas gauna 3 kartus daugiau angliavandenių, kurie pavirsta į gliukozę, jie automatiškai verčiami į riebalus.
Tai organizme tas, kuris gamina energiją ir turi kastuvą, yra mitochondrijos – jos paima tą kurą, gliukozę ir gamina energiją. Jeigu tam garvežio kūrikui pradeda nešti 2–3 kartus daugiau anglių, jį greitai užkrauna, jis nebeturi vietos. Tada ateina 2 ar 3 „geri dėdės“ ir patraukia sienas, kad tos tilptų anglys“, – aiškino J. Maksvytis.
Pasak jo, kai žmogaus organizmas gauna 3 kartus daugiau angliavandenių, kurie pavirsta į gliukozę, jie automatiškai verčiami į riebalus: „Yra kasa, kuri gamina insuliną, jo dėka visas gliukozės perteklius atiduodamas į kepenis, raumenis. Jei ten nebetelpa, viskas verčiama į riebalus ir kraunama ant pilvo, šlaunų ir kitur.“
Jis siūlė bet kuriam paimti baltos duonos riekelę ir pabandyti pakramtyti minutę laiko. „Per tiek laiko burnoje ji pasidarys saldi. Kas atsitinka? Net seilės sugeba paversti duoną į krakmolą, kuris dar nepatekęs į skrandį virsta gliukoze. O jei išgertume saldžių sulčių, suvalgytume bandelę, desertą, kas tada įvyksta – gauni didžiulį gliukozės šuolį ir toje katilinėje nebėra vietos“, – sakė vyras.
Gliukozės šuoliai trukdo numesti svorio
Pasak pašnekovo, būtent šiuose procesuose slypi atsakymas, kodėl kitą kartą net ir nuolatos sportuojant žmonėms nepavyksta numesti svorio:
„Esu skaitęs, kad fruktozės insulinas nesugeba nukreipti į raumenis, tai tampa riebalais. Kodėl, pavyzdžiui, kai kurie sportuojantys žmonės nenumeta svorio. Nors kalorijas jie degina, pasirodo, yra problema, kad nesusitvarkoma su gliukozės šuoliais, insulinas gliukozę nuolat verčia riebalais. Taigi nereikia stebėtis, kodėl net intensyviai sportuojant svoris nekrenta. (...)
„Jei įsivaizduotume, kad skrandis yra kaip virtuvės kriauklė, o apačioje – vamzdis, tai jei pirmiau įmeti mėsą, ji tą vamzdį „užkiša“, negreit susivirškina ir tada to gliukozės šuolio padaryti nebeįmanoma.“
Aš irgi nesupratau, kodėl ėmė augti svoris, nors stengiausi sportuoti, bėgioti, juolab mėsos atsisakęs. (...) Tai, pasirodo, ta mėsa čia visiškai ne prie ko. Dar geriau, kurie pirma suvalgo mėsos, neturi to gliukozės šuolio. Jei įsivaizduotume, kad skrandis yra kaip virtuvės kriauklė, o apačioje – vamzdis, tai jei pirmiau įmeti mėsą, ji tą vamzdį „užkiša“, negreit susivirškina ir tada to gliukozės šuolio padaryti nebeįmanoma.“
Pasak jo, todėl ir yra rekomendacijos valgant angliavandenius pirmiausiai suvalgyti 4–5 kad ir graikiškus riešutus. „Gliukozės šuolius taip pat „gesina“ actas (obuolių, vynuogių). Pats dabar dažnai palaukiu, kol arbata atšals iki 45 laipsnių ir įpilu šaukštą obuolių acto ir po to valgau angliavandenius prieš tai dar suvalgęs riešutus“, – kalbėjo J. Maksvytis.
Nors rūgštumas ir jaučiasi, jis skiestas, tad, pašnekovo teigimu, taip nedegina. Paklaustas, ar taip pat neveiktų vanduo su citrina, ką nemažai žmonių mėgsta gerti iš ryto, vyras tikino, kad tyrimai čia nerodo jokios įtakos gliukozės šuoliams.
Angliavandenių neatsisakė, bet laikosi taisyklių
Verslininkas pasakojo angliavandenių tikrai neatsisakęs – valgo soras, sorgus, grikius, kažkiek perlinių kruopų, kartais ir tuos pačius ryžius.
„Bet prieš tai susireguliuoju, kad nebūtų tų šuolių – valgau graikiškus riešutus, tai yra baltymus“, – sakė jis. Tuo metu saldainių po ranka vyras teigė neturintis, o jei kažko saldaus ir užsinori, laikosi tos pačios taisyklės – prieš tai suvalgo baltymų, riebalų turinčių produktų.
„Beje, šiaip tie pyragėliai yra geriau nei saldainiai ar net kai kada vaisiai, nes tame pyragėlyje yra tai grietinėlė, kažkoks riebalas, jis tuos angliavandenius irgi „aprengia“ ir negali organizmas taip greitai suvirškinti. Vaisius tuo metu iš karto suvirškini, saldainį suvalgius iškart gauni cukraus bombą“, – kalbėjo J. Maksvytis.
Jis pasakojo gal kokių 30 metų iš ryto padaręs mankštą save „apdovanodavęs“ – prie arbatos suvalgydavo 3–4 šaukštelius medaus. „Kai supratau, kad tai – irgi gliukozė ir dar tuščio skrandžio, jau kitą dieną tai nutraukiau“, – sakė J. Maksvytis.
Jis tikino, kad dėl nusistatytų mitybos taisyklių tikrai nepatiria jokių nepatogumų lankydamasis viešo maitinimo įstaigose ar būdamas svečiuose:
„Mūsų tikslas – užkišti tą „vamzdį“, taigi nuėję į kavinę užsisakę tą pačią mėsą, jei lėkštėje yra bulvės, daržovės, tai pirmiausia jas turėtume suvalgyti, tada mėsa, o tada – bulves. Valgysi tą patį ir neturėsi gliukozės šuolių.“
Vyras teigė dabar valgantis pakankamai daug, bet svorio nepriauga. Jis pasakojo pusryčius įprastai valgantis 7–7.30 val., pietus – 12.30 val., vakarienę – 18.30 val. Vakare stengiasi valgyti baltymingą maistą – žuvį, ožkų sūrio su daržovėmis. Be to, kartą į savaitę laikosi 18 val. protarpinio badavimo.
„Manau, kad šiandien esu daug stipresnis nei būdamas 40-ies – ir prisitraukimų daugiau padarau, ir atsispaudimų, tik nebėgioju“, – teigė verslininkas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
