Vieni rekomenduoja „apvalyti“ organizmą nuo toksinų geriant tik sultis, o kiti – valgyti tik mėsą. Tačiau ar šiuose patarimuose yra nors kiek tiesos?
Mitybos ekspertas dr. Artūras Sujeta atvirai įvertino pastaruoju metu išpopuliarėjusias dietas – nuo keto ir karnivoro dietos iki sulčių detokso bei vieno produkto dietų – ir paaiškino, kokią žalą jos gali sukelti organizmui.
Keto dieta – toli gražu ne kiekvienam
Dr. A. Sujeta pabrėžia, kad ketogeninė dieta (trumpai – keto) buvo sukurta ne dėmesio ištroškusių nuomonės formuotojų, o mokslo. Tiesa, ji originaliai buvo taikoma tik gydyti žmonėms, sergantiems neurologinėmis ligomis, pavyzdžiui, epilepsija ar Parkinsono liga.
„Jeigu laikydamasis vadinamosios keto dietos tu per dieną suvalgai nors kelis obuolius, iš ketozės būsenos jau išeini ir negauni jokios naudos – tik žalą“, – aiškina specialistas.
Pasak jo, ši dieta gali kelti cholesterolio padidėjimo riziką, o kartais net sukelti vadinamąjį „keto gripą“ – gripo simptomus primenančią būseną. Taip pat, moterims didinti osteoporozės riziką dėl kalcio ir fosforo trūkumo.
Sportininkams ši dieta irgi ypač netinkama, nes mažina ištvermę ir neleidžia siekti norimų rezultatų.
Sulčių dietos („juice cleanse“) – detokso mitas
Dar viena dieta, dažnai apibūdinama ne tik kaip greitas būdas numesti svorio, bet ir „išvalyti“ toksinus iš organizmo, yra vadinamoji sulčių detoksikacija.
Tai dieta, kurios metu žmogus tam tikrą laiko tarpą maitinasi tik vaisių, daržovių bei žalumynų sultimis ir nevartoja jokio kieto maisto.
„Detoksikacijos funkciją atlieka mūsų kepenys, inkstai ir oda – jokios sultys šių organų darbo nepagerins ar, juo labiau, nepakeis“, – griežtai pabrėžia dr. A. Sujeta.
Anot jo, trumpam laikui sulčių dieta gali padėti numesti svorio, bet jos nauda tuo ir baigiasi. Net ir jos pagalba numestas svoris veikiausiai sugrįš vos perėjus atgal prie įprastos mitybos.
Ilgiau vartojant sultis vietoj įprasto maisto, organizmui kyla pavojus: jis negauna riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E), prastėja imuninė sistema, gali padidėti refliuksas ar kitos virškinimo problemos.
Be to, pasak mitybos eksperto, pernelyg didelis oksalatų (pavyzdžiui, iš salierų ar žalių lapinių daržovių) kiekis gali pažeisti inkstus – yra užfiksuotų atvejų, kai žmonėms dėl per ilgai vykdytos sulčių dietos prireikė dializės.
Karnivoro dieta – tik mėsa ir nė vienos daržovės
Dr. A. Sujeta skeptiškai vertina ir karnivoro dietą, kurios esmė – valgyti tik gyvulinės kilmės produktus.
„Tai irgi jokių stebuklų nedaro – jei turi sveikatos problemų, jos tikrai niekur nedings, jei pradėsi valgyti vien mėsą. Atvirkščiai, cholesterolio kiekis tik didės“, – įspėja jis.
Jauni žmonės, išbandę karnivoro dietą, gali pastebėti tam tikrą svorio sumažėjimą bei raumenų masės didėjimą dėl didesnio baltymų kiekio, tačiau ilgainiui dėl skaidulų stokos kenčia žarnyno mikrobiota, silpsta imuninė sistema.
„Jei esi jaunas, geros fizinės formos žmogus, gali pasirodyti, kad ši dieta atneša kažkokios naudos. Tačiau lygiai tas pats teigiamas efektas atsirastų paprasčiausiai padidinus baltymų kiekį mityboje – nėra jokios priežasties riboti daržoves ir vaisus“, – pataria jis.
Kitos „dietų mados“
Pasak mitybos specialisto, kasmet pasirodo vis naujų abejotinų mitybos idėjų, kurios dažnai primena daugiau „horoskopus“ nei mokslu pagrįstas rekomendacijas.
Dr. A. Sujeta išvardija kelias iš jų, su kuriomis buvo susidūręs savo praktikoje:
- Vieno produkto dietos (pavyzdžiui, grikių). Jos, pasak specialisto, yra ganėtinai kvailos, ir tikrai neaprūpina organizmo reikalingais vitaminais ir mineralais.
- Kraujo grupės dieta specialisto vadinama „visiška nesąmone“. Tai dieta, kai žmogus valgo maistą, neva tinkantį jam pagal jo kraujo grupę.
- „Delno dieta“, kai porcijos dydis matuojamas delnu, taip pat neturi mokslinio pagrindo.
- Protarpinis badavimas, pasak dr. A. Sujetos, gali būti naudinga strategija metant svorį, tačiau netinkamai taikomas, pavyzdžiui, žmonėms su refliuksu ar tulžies pūslės problemomis, gali stipriai pabloginti sveikatą.
- Veganiška mityba kartais baigiasi rimtais maistinių medžiagų trūkumais, dėl kurių, anot eksperto, pasitaiko net mirčių. Vis dėlto, jei jos laikomasi atidžiai ir protingai, pasistengiant įtraukti kuo daugiau būtinų maistinių medžiagų turinčių produktų, sveikata gali ir nepablogėti.
Dr. A. Sujeta pabrėžia, kad dauguma madingų dietų remiasi greito rezultato pažadais, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali smarkiai pakenkti.
„Sveikatai palankiausia yra subalansuota, įvairi mityba, o ne kraštutiniai sprendimai. Nė viena dieta neišgydys nuo ligų, o neteisingai taikoma – tik jas paaštrins“, – sako mitybos ekspertas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
