Paslaugų teikėjai nepalaiko griežtesnių reikalavimų valstybinei kalbai: darbuotojų ir taip trūksta

„Iš darbinės pusės, mūsų sektoriui tai būtų tikrai sudėtinga“, – Eltai teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Konservatoriai pernai priėmė įstatymą, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. visos viešosios paslaugos būtų teikiamos valstybine kalba. Tačiau dabar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo šį terminą nukelti.

L. Kasčiūnas tai vadino nepriimtinu dalyku ir tikina, kad jo vadovaujama politinė jėga oponuos tokiam bandymui, tačiau E. Šiškauskienė aiškina, jog Lietuvos įmonėms net dabartinėmis sąlygomis trūksta darbuotojų.

„Aš, kaip pilietė, esu labai už, kad mokėtų kalbą (visi teikiantys paslaugas – ELTA). Tiesa, kaip verslas ir mūsų asociacijos nariai sako – bus labai didelė problema su darbuotojais. Jau dabar yra ta problema – trūksta darbuotojų, tad žmonės dirbti atvažiuoja iš Šri Lankos, iš Tailando ir panašių šalių ir jiems tikrai nebūtų paprasta“, – sakė verslo atstovė.

Jai pritarė ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė Rūta Vainienė. 

„Tai tikrai yra mūsų sektoriui aktualus klausimas, kadangi prekybos įmonėse dirba nemažai ukrainiečių“, – Eltai sakė R. Vainienė.

Anot LPĮĄ vadovės, šiuo metu yra derinamas nutarimo projektas, kuriame numatoma, kad paslaugas teikiančiose įmonėse darbuotojai turėtų lietuvių kalbą mokėti ne A2, o A1 lygiu.

„Mes tam labai pritariame, nes A2 lygis yra rašytinė kalba – nosinės, gramatika ir kiti sunkesni kalbos elementai. Bent jau prekybos sektoriuje, to tikrai nereikia – salėje dirbantiems reikia tik bazinio susikalbėjimo: gebėti pasisveikinti, paklausti, suprasti ir suteikti pagalbą“, – tikino R. Vainienė.

„Jei klientui reikia kažkokios specialios informacijos, tada jau belieka jį nuvesti pas darbuotoją, kuris moka tuo momentu reikalingą kalbą“, – teigė prekybos įmonių atstovė.

Jos teigimu, A2 lygio reikalavimas yra stipriai per aukštas ir tam trūksta programų ir nėra pakankamo finansavimo, tad tai apmokėti tektų patiems darbdaviams.

„O tuo pačiu, darbuotojas iš užsienio dar turi turėti ir pakankamai motyvacijos, kad tokį lygį pasiekti“, – reziumavo R. Vainienė.

Lietuvių darbuotojų neužtenka, nes turi geras sąlygas nedirbti

LVRA prezidentė E. Šiškauskienė įsitikinusi, jog Lietuvoje paslaugas teikiančioms įmonėms darbuotojai iš užsienio reikalingi, nes šalies piliečiams sudarytos sąlygos 9 mėnesius gauti bedarbių pašalpas.

„Didelė dalis jaunimo palieka darbą, ima bedarbio pašalpas ir ilsisi. Tai yra didžiausia tragedija ir nežinau, kaip reikėtų subalansuoti ir sutvarkyti pašalpų sistemą, bet ji tikrai kelia bėdų“, s – kalbėjo E. Šiškauskienė.

Anot viešbučių ir restoranų atstovų, didžiausios problemos kyla, kai ateina vasaros sezonas, nes tada didėja paslaugų paklausa, darbo kiekis, bet nebelieka kam to darbo atlikti.

„Vasaromis visi staiga neberanda darbo ar pradeda sirgti – tai jau tampa klasika. Neturiu recepto, kaip tą disbalansą pašalinti“, – teigė E. Šiškauskienė.

„Kalbėjau su verslu ir tai didžiulė problema – bedarbių yra daug, bet dirbti nenori niekas ir jiems sudaromos sąlygas taip daryti“, – reziumavo pašnekovė, pridurdama, kad valstybinės kalbos reikalavimų griežtinimai disbalansą dar labiau padidintų.

ELTA primena, kad pastaruoju metu įsižiebė diskusijos dėl rusų kalbos vartojimo Vilniuje. Jas paskatino žurnalisto Edmundo Jakilaičio įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ – jis pareiškė, kad rusų kalbos kiekis sostinėje yra netoleruotinas ir kėlė klausimą, kaip bus susigrąžinta sostinė.

Kovo mėnesį Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) paskelbė, jog nuo kitų metų pradžios visi tiesiogiai parduodantys prekes ir teikiantys paslaugas laikinąją apsaugą gavę užsieniečiai turės mokėti valstybinę kalbą.

Vis tik, Vyriausybėje kelissyk buvo atidėtas klausimas dėl šio reikalavimo nukėlimo – ŠMSM siūlo metams nukelti terminą, iki kada įsidarbinti norintys ir laikinąją apsaugą turintys užsieniečiai turi išmokti valstybinę kalbą ir turėti tai patvirtinančius dokumentus. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tokia prievolė netaikyta 3 metus – Vyriausybės sprendimu, terminas būtų prailgintas iki 4 metų.