Bylos duomenimis, Marius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo Vytauto Š. priteisti 1,4 tūkst. eurų negrąžintą skolą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
Įdomu tai, kad Vytautas teisme dievagojosi grąžinęs minimą skolą. Net pateikė tam tikrus dokumentus, bet palankaus sprendimo jis neišgirdo.
Marius teismui nurodė, kad 2024 m. kovo 1 d. paskolino atsakovui 700 eurų, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti per metus. 2024 m. gegužės 8 d. Marius paskolino dar 700 eurų:
„Paskolos santykiai buvo įforminti paskolos rašteliais dėl kiekvienos sumos, kurių originalus pateikiau kartu su ieškiniu. Tačiau atsakovas skolos man taip ir negrąžino.“
O šis savo ruožtu pabrėžė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą: „Skolą iki rašteliuose nurodytų terminų sumokėjau, ir tai patvirtina ieškovo man grąžinti skolos rašteliai, kuriuos kaip įrodymą pateikiau į bylą.“
Teismo argumentai
Teismas pabrėžė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus:
„Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas atsakovui perdavė 1 400 eurų sumą. Atsakovas patvirtino, kad minėtas sumas gavo bei įsipareigojo pinigus grąžinti. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas jam padėdavo sode, todėl kai atsakovas paprašė paskolinti pinigų, jis sutiko.
Atsakovas nurodo, kad iki paskolos rašteliuose nurodytų skolos grąžinimo terminų jis visą skolą grąžino, o šią aplinkybę patvirtina tai, kad ieškovas jam grąžino skolos raštelių originalus, kuriuos pateikė teismui kartu su atsiliepimais į ieškinį. Jokių kitų aplinkybių dėl skolos grąžinimo (kada, kokiu būdu) atsakovas teismui nenurodė.“
Bet vizualiai palyginus ieškovo ir atsakovo pateiktus skolos raštelius matyti, kad tekstas kiekvienoje dokumentų poroje yra identiškas, objektyviai neįmanoma lygiai taip pat ranka surašyti du visiškai vienodus dokumentus, todėl vienas iš jų gali būti tik kopija.
Ieškovo pateiktuose dokumentuose pats tekstas yra ryškesnis bei matyti, kad tekstas yra įsispaudęs popieriuje, o atsakovo pateiktuose dokumentuose tokio įspaudimo nematyti. Be to, ieškovo dokumentuose yra didesnis kontrastas tarp naudotų rašiklių spalvos, o atsakovo – kontrastas mažesnis, mėlyna spalva yra to paties tono tiek ieškovo, tiek atsakovo rašytuose tekstuose.
Nors ieškovas siūlė teismui atlikti šalių pateiktų dokumentų teismo ekspertizę, tačiau įvertinus, kad ekspertizės kaina viršytų ieškinio sumą ir šalims būdų nemenka finansinė našta, o dėl anksčiau nurodytų dokumentų skirtumų ieškovo pateiktų skolos raštelių originalumas akivaizdus, atsakovo pateikti rašteliai yra dokumento spausdintos kopijos, todėl ekspertizę atlikti netikslinga.
„Ieškovui tvirtinant, kad skola jam negrąžinta, o atsakovui pateikus skolos raštelių kopijas bei nepateikus jokių paaiškinimų apie skolos grąžinimą, jo atsikirtimai dėl skolos grąžinimo vertinami kaip nepagrįsti. Ieškovui į bylą pateikus skolos raštelių originalus, bei nesant įrodymų, kad skola grąžinta, ieškovo ieškinys dėl skolos grąžinimo tenkinamas“, – konstatavo teismas.
Nepalankus skolininkui sprendimas
Teismas Mariaus ieškinį nusprendė tenkinti visiškai. Jam iš Vytauto priteista visa paskolinta 1,4 tūkst. eurų suma ir 60 eurų bylinėjimosi išlaidos.
Pabrėžta, kad lieka teisė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
