Duonos ir vandens dieta ar antstolių išvaržytas butas – ką pasirinkti paskolų turinčiam ir bendrijos dar skolintis verčiamam bedarbiui? Radviliškio g. gyvenančiai Gitanai Dejienei iš pašto dėžutės imant sąskaitą už komunalinius paslaugas rankos dreba ne dėl ligos.
Mokesčiai varo neviltį
Bedarbė guodžiasi tapusi savotiška bendrijos įkaite – kišenėse švilpia vėjai, o namo priežiūrai renkamos sumos auga kaip ant mielių.
G.Dejienei liepą bare netekus darbo, devynmetes dvynukes auginanti šeima be valstybės paramos nebeišsiverčia. Gitana tvirtina, kad keturių asmenų pajamos – vyro uždarbis ir socialinė pašalpa – per mėnesį nesiekia nė 1500 litų.
Moteris skaičiuoja bent trečdalį pinigų išleidžianti prieš devynerius metus paimtai buto paskolai ir komunaliniams mokesčiams susimokėti.
Likusių turi užtekti maistui, drabužiams, higienos priemonėms, nenumatytoms išlaidoms.
Į pastarąsias moteris įskaičiuoja ir uždedamus naujus arba padidinamus einamuosius mokesčius.
„Nė vienas bankas man jau seniai neduoda jokios paskolos, net išsimokėtinai nieko negaliu pirkti, nes esu nemoki. O bendrija man sugebėjo užkrauti dar vieną paskolą už praėjusiais metais renovuotą stogą. Kas mėnesį ketverius metus mokėsiu po 40 litų. Mūsų šeimai tai – didelė suma, vonioje čiaupas varva, neturime už ką pasikeisti“, – savotiška turtingiau gyvenančių kaimynų įkaite jaučiasi G.Dejienė.
Nemokiesiems grasina antstoliais
Galus durstančiai valstybės remiamai šeimai trenkė dar viena žinia – pasibaigus šildymo sezonui bendrija nusprendė dvigubai padidinti kaupiamųjų lėšų įmoką. Vietoj iki šiol mokėtų 12 litų Gitana skaičiuoja paklosianti 25 litus.
Bedarbė tvirtina bandžiusi derėtis su bendrija, bet užtarimo nesulaukusi.
„Siūliau, kol neišsimokėjome paskolos už stogo renovaciją, nedidinti kaupiamųjų lėšų mokesčio. Bet kai pirmininkei renkant parašus parašiau nesutinkanti, buvau apšaukta, kad sugadinau popierius. Name 22 butai, pusė jų pritarė, kad mokestis būtų didinamas, o kitų nuomonė – nebesvarbi“, – guodėsi G.Dejienė.
Ignoruoti bendrijos nustatytus mokesčius ji bijo. Pirmininkė perspėjusi, kad tada gali ir antstoliai į duris pasibelsti. Taip esą jau nutikę name gyvenančiai pensininkei, neišgalėjusiai mokėti kaupiamųjų mokesčių.
G.Dejienė baiminasi, kad ant jos pečių gali būti užkrauta dar ir trečioji paskola – bendrija apskaičiavusi, jog namo pamatams tvarkyti tektų iš banko skolintis apie 16 tūkst. litų.
Kiekviena tokia tarp kaimynų kylanti diskusija apie namo remontą Gitaną varo į neviltį.
„Ar neateis laikas, kai visas šeimos pajamas teks atiduoti bendrijos paskoloms mokėti?“ – nerimauja G.Dejienė.
Ji tvirtina pretenzijų tvarkytis norintiems ir tam pinigų surandantiems kaimynams neturi. Ji supranta, kad namas šaukte šaukiasi remonto. Bėda, kad valstybės paramos prašanti jos šeima negali sau leisti mokėti didesnių nei iki šiol mokesčių.
Nuo liepos Darbo biržoje registruota panevėžietė pripažįsta sulaukusi poros pasiūlymų dirbti, tačiau ir toliau valgo valstybės išlaikytinės duoną. Degalinė biržos atsiųstos bedarbės paslaugų atsisakė – moteris operatorės darbui netiko. Antrą kartą valytojos darbo atsisakė pati G.Dejienė.
„Pasirodė labai keista, kad man neoficialiai buvo pasiūlyta įsidarbinti puse etato ir toliau likti registruotai Darbo biržoje.
Ieškau rimto darbo, nenoriu būti Darbo biržos kliente“, – pasakojo Gitana.
Siūlo taupyti rūkalų sąskaita
Namo bendrijos pirmininkė Virginija Misevičienė tvirtina nemačiusi jokių galimybių palengvinti kaimynei finansinę naštą.
„Jos asmeninis reikalas, jei ji neįstengia savo reikalų susitvarkyti. Namą reikia remontuoti – laiptines dažyti, duris naujas įstatyti, pamatus sutvarkyti. Iš kur dar paimti pinigėlių, jei ne padidinti kaupiamųjų lėšų įmokas? Iš 22 butų tam pritarė 14-iolika. Man tiek užteko. Niekur taip nėra, kad mokesčiams pritartų visi gyventojai“, – aiškino pirmininkė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
