Pasak etnologės, dažniausiai trumpiausią metų naktį ir ilgiausią dieną švenčia tos tautos, kurios turi metų laikų kaitą. Pagrindiniai šventės akcentai pasikartoja beveik visuose kraštuose: per naktį dega laužai, pinami vainikai, simboliškai prausiamasi vandens telkiniuose, renkamos vaistažolės.
Tikima, kad Joninių naktį įsisiautėja piktosios jėgos, kurias galima įvairiai pergudrauti ir nugalėti. Įvairūs Joninių nakties ritualai padeda nuspėti ateitį, apsaugo nuo negandų, sustiprina sveikatą ir vaisingumą.
Tačiau paklausta apie Joninių šventės mistiką, etnologė G. Kadžytė sako, kad šių laikų žmonės yra daug labiau prietaringesni, labiau linkę į mistiką nei pakankamai praktiški ir išmintingi jų protėviai.
,,Vien jau mūsų gyvenimas yra stebuklas, o laimės apraiškų išmintingi žmonės randa ir kasdienybėje“, tikina etnologė.
Kitų šalių tradicijos
Vis dėl to tiems, kurie tiki, kad gerosios jėgos išties gali nugalėti blogąsias, o šią naktį tam tikri ritualai padeda prisišaukti sėkmę, – pateikiame pačias įdomiausias kitų tautų Joninių šventės tradicijas.
• Joninių šventimas Brazilijoje prasideda likus savaitei iki pačių Joninių, o baigiasi – savaitę po jų. Joninės čia sutampa su liūčių sezonu, o žmonės jos metu dėkoja šventam Jonui už žemę atgaivinantį lietų. Beje, Pietų pusrutulyje gyvenantiems brazilams, kaip ir australams tai – ne vasaros, o žiemos šventė.
• Pasak bulgarų, Joninių rytą patekėjusi saulė iš tikrųjų šypsosi ir žaidžia. Kas ją tokią pamatys – bus sveikas kiaurus metus. Taip pat šioje šalyje tikima, kad saulėtekio metu, prieš iškrentant rasai surinktos žolelės turi daugiau gydomųjų galių.
• Danai Joninių naktį ant laužo degina iš šiaudų pagamintą ir senais skarmalais aprengtą „raganą“, taip simboliškai ją pasiųsdami į tą naktį neva vykstančią raganų puotą.
• Estijoje Joninių naktį uždegtas laužas, tikėta, saugo nuo gaisro namus ištisus metus. Kuo didesnis laužas – tuo stipriau jis atbaido piktąsias dvasias.
• Suomiai Jonines švenčia nebūtinai birželio 23-24 dienomis. Nuo 1955-tųjų ši šventė visada švenčiama šeštadienį, tarp birželio 20 ir 26 dienos. Suomiai, kaip ir lietuviai, Joninių naktį ieško mistinio paparčio žiedo bei lobį ženklinančios paparčio sėklos. Tiesa, kadangi per Jonines šioje šalyje tvyro baltosios naktys, kai sutemsta tik vos vos, jie tai daro ne tamsiose gūdžiose giriose, o beveik dienos šviesoje.
• Latviai Joninių dieną savo jonus (latviškai – janius) puošia ąžuolo lapų vainikais, o savo automobilius – bent mažute ąžuolo šakele su lapais.
• Portugalijoje populiaru per Jonines į šventę atsinešti žydintį česnaką arba mažą plastikinį plaktuką. Juo suduodama per galvą artimiesiems ir draugams – „sėkmei“.
