„Labiau bijau Astravo elektrinės ir Klaipėdos uosto plėtros nei antros koronaviruso bangos. Apie tas kaukes nieko nenusimanau ir dėl jų nesuku galvos, nes mano žmona vaistininkė. Iš pradžių vaistinėje buvo didelių problemų – visi atėję atsistodavo prie kasos ir kosėdavo vargšytėms vaistininkėms į veidą. Kai kaukių Lietuvoje atsirado, jas nupirko ir joms.
Žinoma, kai eini į viešą vietą, dediesi kaukę. Reikia ją turėti, nes nežinai, gal jau vakar užsikrėtei. Turiu vieną mašinoje, nors sako, kad jas reikia keisti kas 3–4 valandas. Kas tiek kaukių turi, nežinau, gal meras. Manau, kaukės nedėvėjimas – ne kultūros reikalas. Nemandagu žmogui į veidą kosėti, čiaudėti. Užsidėk kaukę ir čiaudėk savyje“, – pasakojo architektas Romas Gailius.
Jau buvo pamirštos
„Jau pamiršau tas kaukes, dabar vėl reikės pratintis prie jų. Pasaulis labai pasikeitė. Dabar jame jaučiuosi labai pažeidžiama. Kyla nerimas ir dėl mano artimųjų pažeidžiamumo. Jis priverčia susimąstyti, apsvarstyti tam tikrus dalykus ir pasiruošti iššūkiams. Anksčiau apie tai nesusimąstydavai. Dabar daugelį žmonių kankina nerimas, kas bus su darbais, su artimaisiais ir t. t. Mąstau apie tai, bet atsakymų nerandu. Aiškumas asocijuojasi su saugumu, bet kol kas jo nėra.
Pirmą kaukę užsisakiau pas siuvėją. Antrai bangai kaukių dar turiu, kelias vežiojuosi mašinoje. Turiu ir rankinuke kelias, jeigu kartais pamirščiau pasiimti iš mašinos.
Per karantiną mano klientams teko pereiti prie „online“. Vieni perėjo, kiti – ne. Tie, kurie perėjo, vėliau į mano kabinetą negrįžo. Anksčiau pati lankiau supervizijos seansus, o dabar „online“. Po karantino atsirado ir gerų dalykų. Prie jo reikėjo adaptuotis, paskui prie normalaus gyvenimo, o dabar vėl reikės bandyti prisitaikyti. Tokie dalykai nedžiugina, neprideda pasitikėjimo savimi. Jie gali išprovokuoti pyktį, žmonės darosi labiau nervingi, irzlesni“, – sakė psichologė Viktorija Gončarova.
Reikalavimą reikia vertinti rimtai
„Su kauke simptomų neturintis sergantis žmogus neplatina užkrato į išorę. Uždarose patalpose užsikrėsti didesnė rizika, nes kontaktas artimesnis. Be kita ko, kaukės padeda išlaikyti tam tikrą atstumą. Susirgimų daugėja, manau, kad mūsų Vyriausybė, atsižvelgdama į specialistų rekomendacijas, sureagavo laiku.
Pats reikalavimo dėvėti kaukę laikiausi griežčiau, nei jūs įsivaizduojate, nes tuo metu dirbau miesto ligoninėje, buvau pačiame židinyje. Kaukių nusipirkau sėkmingai dar prieš karantiną vaistinėje – 50 vienetų už 40 eurų.
Reikalavimą vėl dėvėti kaukes reikia vertinti rimtai. Ta infekcija nenuspėjama, su daug nežinomųjų, tad nereikėtų žaisti. Yra skeptikų, manančių, kad kaukių dar nereikia, dar nieko baisaus nėra. Manau, geriau trupučiuką persidrausti, nei ko nors nepadaryti.
Dėvinčio kaukę žmogaus iškvepiamo anglies dvideginio kiekio koncentracija nėra tokia, kad turėtų įtakos sveikatai. Jeigu dėvėdamas kaukę gali užlipti nesustodamas į 5–6 aukštą, tai daug ką pasako. Jeigu trūktų oro arba jis nebūtų pakankamai prisotintas deguonies, sėstum 3–4 aukšte. Žinoma, tai priklauso nuo amžiaus, nuo žmogaus sveikatos būklės. Negali visiems vienodo recepto išrašyti“, – sakė gydytojas Rimantas Jonas Pilipavičius.
„Antroji banga atėjo taip netikėtai“
„Gaila, kad antroji banga atėjo taip netikėtai, maniau, ji bus žiemą. Bet, kai atlaikėme pirmąją bangą, baimės mažiau. Daugybėje šalių, kurios anksčiau sušvelnino reikalavimus dėvėti kaukes, viskas grįžta gal net su didesne jėga. Todėl neramu. Ir per pirmą bangą maniau, kad reikia laikytis medikų nurodymų, ir dabar taip manau. Būdamas šaulys antrą Velykų dieną su kolegomis budėjau pietinėje miesto dalyje parke ir raginau žmones dėvėti kaukes. Turiu pasakyti, kad jie buvo labai pareigingi. Buvo tokių, kurie kaukes nusismaukdavo, bet, pamatę mus su uniforma, jas užsidėdavo. Tik vienam piliečiui teko kviesti policiją. Manau, kad tos priemonės ir tai, kad lietuviai pareigingi žmonės, lėmė tai, kad šiandien turime tokį rezultatą ir sveikatos, ir ekonomikos atžvilgiu.
Iš pradžių, kai nieko neturėjome, buvo panika, dabar jos nėra. Per pirmą bangą pirmą kaukę gavau iš kolegės, kurios sesuo buvo nusipirkusi daugiau kaukių. O kai kurie žmonės bandė iš kaukių negražiai pelnytis. Dabar jų turiu net kelias ir kelis respiratorius, manau, užteks visai antrai bangai“, –pasakojo paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.
Kai kuriems trūksta supratimo
„Manau, kai kurie žmonės neturi supratimo, ar kaukės padeda, ar ne. Reikia daryti taip, kaip sako specialistai. Kaukės dėvėjimas nėra tokia jau didžiulė auka. Mane piktina, kad žmonės neatsakingai elgiasi. Kai nebebuvo privaloma, tik rekomenduojama, niekas nei atstumo laikėsi, nei kaukes dėvėjo.
Manau, nereikėjo naikinti reikalavimo dėvėti kaukes uždarose erdvėse iki dabar. Nuo praėjusio pirmadienio mūsų darbovietėje įvestas privalomas kaukių dėvėjimas net būnant lauke. Kai kurie darbuotojai nelabai patenkinti, bet įvedėme griežtesnes taisykles nei visur kitur, nes saugome žmones. Mes ir prieš pandemiją dėvime kaukes, nes kai kurių darbų negalime be jų daryti. Jas tvarkingai dozavome, nedalijome į kairę ir į dešinę, tai užtekome. Ir šeimoje kaukės yra dėvimos. Man tiesiog neleidžiama eiti be jos“, – sakė UAB Malkų įlankos terminalo vadovas Julius Kiršis.
Mano, kad kaukės per anksti
„Visų pirma turi būti rimta priežastis dėtis kaukes. Manau, dabar tos kaukės per anksti. Jos turi daugiau psichologinį poveikį, o ne realiai gali mus šiandien išgelbėti. Jeigu jas būtų reikalaujama dėvėti rugsėjį ar spalį, vertinčiau rimčiau. Galbūt šita situacija yra labiau parengta rinkimams.
Nežinome, koks Vyriausybės patarėjas davė tokį kvailą nurodymą reikalauti dėvėti kaukes būtent dabar visą vasaros sezono mėnesį. Per jį mes tik patirsime ekonominių nuostolių. Restoranai vėl nebeturės klientų. Jau dabar atsisakoma atvykti į Lietuvą, nes esą vėl karantinas. Mums tai aišku, kad jo nėra, bet užsieniečiai nesusigaudo.
Turiu aš tų kaukių automobilyje gal penkias. Pirkau, kai ėjau pas notarą, į banką, problemos nebuvo. Man atrodo, kai kur kaukių kainos dabar yra pakilusios. Šioje srityje yra ir spekuliacijos, ir manipuliavimo elementų siekiant gauti naudos“, – teigė verslininkas Ruslanas Schneiderat.
Autorė: Dalia Bikauskaitė.
