Apie tai, kokios melagingos žinutės yra skleidžiamos apie Lietuvą iš priešiškai nusiteikusių valstybių pusės ir kaip reikėtų atpažinti klaidingą informaciją laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikė Simona Uksaitė ir informacinių grėsmių tyrėja Vidmantė Krušinskaitė.
Pasakė, kokios melagingos žinutės yra platinamos apie Lietuvą
Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikė Simona Uksaitė, stebinti ir analizuojanti Rusijos ir Baltarusijos informacinę erdvę, pažymi, jog pagrindinis priešiškų valstybių tikslas yra skaldyti bei ardyti visuomenės pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis bei pačia valstybe.
Paklausta, kokie pagrindiniai propagandiniai naratyvai apie Lietuvą šiuo metu yra skleidžiami, kariuomenės analitikė išskiria dezinformaciją apie dronus. Ja siekiama sudaryti įspūdį, esą Lietuva ir kitos NATO valstybės leidžia Ukrainai naudotis savo oro erdve.
„Pats naratyvas nėra naujas, jo suaktyvėjimas siejamas, kai mes turėjome fizinį incidentą, kuomet dronas įskrido ir rėžėsi į Lavysos ežerą kovo gale.
Tuomet tai tapo nuolatos besikartojančiu informaciniu incidentu, kuris vis iškyla ir koreliuoja su fiziniais įvykiais labai smarkiai. Ypač kai Ukrainos pajėgos atakuoja Rusijos gilumoje, kuomet atakuoja tuos regionus, kurie yra prie mūsų valstybės sienos, tarkime, Leningrado sritis“, – aiškino S. Uksaitė.
Kaip pažymi pašnekovė, šis naratyvas iš pradžių pradėjo vystytis socialiniame tinkle „Telegram“, tačiau vėliau jį perėmė ir oficialūs aukšto rango Rusijos pareigūnai, įskaitant ir Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną bei kitus diplomatus.
„Mūsų vertinimu, šis naratyvas yra išnaudojamas kaip tikslingas pasakojimas. Kaip minėjau, kontekstinė aplinka, kuomet jis yra naudojamas, kai vyksta smūgiai į Rusijos gilumą, rodo bandymą pritaikyti ir paaiškinti savo šalies piliečiams, kodėl ir iš kur atsiranda tie smūgiai.
Taip pat mes, kaip Baltijos šalys, esame labai stiprios Ukrainos palaikytojos tarptautiniame formate. Tai bandoma vėlgi aižyti palaikymą Ukrainai, kas yra be galo svarbu, ypač artėjant žiemai“, – akcentuoja S. Uksaitė.
S. Uksaitė priešiškų valstybių komunikaciją taip pat išskiria į 2 blokus – reaktyvią komunikaciją, kai reaguojama į tai, kas vyksta šalies viduje ir proaktyvią komunikaciją, kai vyksta iš anksto suplanuotos dezinformacijos kampanijos, kuriose neretai iškraipomi istoriniai faktai.
„Iš reaktyvių – pavyzdžiui, praėjusį mėnesį vyko NATO viršūnių susitikimas, tai čia be abejo buvo reaguota ir bandyta pabrėžti tarpusavio susiskaldymą. Taip pat šiuo metu vyks Dūmos rinkimai, tai bandoma įpaišyti Baltijos šalis, neva tas, kurios ketins kaip nors pakenkti rinkimams“, – pasakoja S. Uksaitė.
Paaiškino, kaip reikėtų atpažinti melagingą informaciją
Savo ruožtu informacinių grėsmių tyrėja Vidmantė Krušinskaitė pabrėžia, kad interneto ir socialinių tinklų tapimas mūsų kasdienybės dalimi sukuria labai patogią terpę skleisti melagingą informaciją, dezinformaciją ar propagandą. O tam įtakos turi ir socialiniuose tinkluose susidarantys socialiniai burbulai.
„Socialinis burbulas, apie kurį kalbame, iš esmės yra tokia aplinka, kada mūsų naršymo laukas, vienintelė informacija, kurią mes gauname, yra tai, kas patvirtina mūsų jau turimą įsitikinimą, mūsų jau matomą pasaulį ir tai, ką jau laikome tiesa.
Ir tai yra be galo pavojinga dėl to, kad jei turime įsivaizdavimą, kaip pasaulis veikia, kuris nebūtinai yra remtas faktais, nebūtinai yra remtas tuo, ką mes matome išėję į lauką, greičiausiai tas manymas, kad visi aplinkui mane mano taip pat. Tai reiškia, kad „aš esu teisus“ ir man nereikia žiūrėti, ką kalba kiti žmonės, pavyzdžiui, per televiziją ar žiniasklaidoje, nes aš jau žinau, kas yra tiesa ir kaip tam tikri dalykai veikia“, – aiškina V. Krušinskaitė.
Tyrėja taip pat pabrėžia, jog kiekvienas iš mūsų priklausom tam tikram socialiniam burbului, todėl siekiant tai atpažinti, pirmiausia šį faktą reikia pripažinti.
„Kiekvienas iš mūsų duomenų bazėse turime tam tikrą profilį – kas mums patinka, ką spaudžiame, kur komentuojame, o kokių naujienų ar įrašų vengiame. Tad bazė turėtų būti supratimas, kad tam tikrą profilį apie save mes jau turime“, – sako V. Krušinskaitė.
Todėl pašnekovė tikina, kad norint diversifikuoti savo informacinį srautą, reikia suvokti, kad socialiniuose tinkluose egzistuoja ir alternatyvios pažiūros.
„Aš pati, kaip informacinių grėsmių tyrėja, labai sąmoningai savo „Facebook“ paskyroje seku nuomonės lyderius, kuriuos matau, kaip autoritetingus, su kurių nuomone sutinku ir palaikau. Tačiau lygiai taip pat noriu, kad mano informaciniame lauke būtų ir alternatyvios nuomonės – vien dėl to, kad galėčiau pažiūrėti, kuo kvėpuoja ir kuo gyvena alternatyvi mintis“, – akcentuoja V. Krušinskaitė.
Tiesa, siekiant suprasti, kur socialiniuose tinkluose yra skleidžiamas melas, informacinių grėsmių tyrėja rekomenduoja pirmiausia pasitikėti valstybinių institucijų dalinamasi informacija.
„Jeigu matome, kad tam tikra žinutė yra absoliučiai 180 laipsnių skirtinga nei to, ką kalba ministras, premjeras, ką rašo sisteminė žiniasklaida, tikriausiai negali viskas būti taip juoda ir balta.
Tai pirmas žingsnis yra labai elementarus – tiesiog pabandyti „pagūglinti“ ir pažiūrėti, kokie yra alternatyvūs šaltiniai, pažiūrėti, ar ta nuomonė atlaiko faktinius argumentus. Nes viena yra jausti, ką nors mėgti, nemėgti, kita yra matyti tam tikrus faktus ir tiesa remtą medžiagą“, – sako V. Krušinskaitė.
Be to, informacinių grėsmių tyrėja priduria, kad Vyriausybės atstovų įspėjimai apie galimas Rusijos provokacijas Baltijos šalyse ir Lenkijoje taip pat yra ir realus įrodymas, jog valstybė informuos gyventojus, nepaisant to, ar informacija siunčia neigiamą ar teigiamą žinutę.
„Žmonės, kurie atsakingi už tai, jie mums pasakys ir informuos. Ir būtent tokie sprendimai padeda šviesti saulę ant šešėlio ir noro sukurti istoriją, kad jei kas nors nutiktų, mes nežinotume ir būtume išduoti. Tai jokiu būdu taip nebūtų. (...) Turime labai konkretų pavyzdį, kad nutikus net ir ne patiems maloniausiems dalykams, mes apie tai tikrai sužinosime“, – sako V. Krušinskaitė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
