Ką daryti pamačius droną?
Pamačius droną primenama neprarasti budrumo ir ramybės, vengti tam tikrų vietų, nesiartinti prie nukritusių ar pastebėtų dronų.
„Įvairios situacijos – nuo neįprastų objektų danguje iki perspėjimo pranešimų telefone – gali kelti klausimų ar nerimo.
Tokiais atvejais svarbiausia išlikti ramiems, vadovautis oficialia informacija ir žinoti pagrindinius veiksmus, kurie padeda užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą.
Pasirengimas nereiškia baimės – tai tiesiog žinojimas, kaip elgtis skirtingose situacijose.
Apačioje – informacija, kaip elgtis pamačius neaiškios paskirties bepilotį orlaivį.
Daugiau informacijos – LT72 svetainėje ir programėlėje“, – rašoma LT72 – Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformos „Facebook“ paskyroje.
Įraše pateikiami vizualai su informacija, kaip elgtis pamačius bepilotį orlaivį (droną). Įsiminkite tai:
- Išlikite budrūs ir ramūs bei nedelsdami eikite į pastato vidų arba priedangą;
- Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų. Nuo drono slėpkitės laikantis dviejų sienų taisyklės (jei dronas skrenda lauke, slėptis reiktų ne kambaryje, kuris turi langą į lauką, o buto koridoriuje);
- Nesiartinkite prie nukritusių ar pastebėtų dronų – jie gali būti pavojingi. Nesistenkite gaudyti ar sunaikinti drono;
- Stebėkite drono kryptį ir judėjimą saugiu atstumu. Jei turite galimybę, užfiksuokite informaciją (neviešindami) ir perduokite ją telefonu 112. Nufilmuotų vaizdų neskelbkite socialiniuose tinkluose – tai gali padėti priešui;
- Apsaugokite vaikus, senjorus ir gyvūnus – padėkite jiems pasislėpti saugioje vietoje;
- Turėkite paruoštą skubios pagalbos rinkinį (vanduo, pirmosios pagalbos priemonės, dokumentai) ilgalaikei situacijai;
- Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje, kur esate pridengti iš viršaus (pvz. po tiltu ar stogu), ir likite transporto priemonėje;
- Informuokite aplinkinius apie bepiločio orlaivio keliamą pavojų.
Įsiminkite kaip „Tėve mūsų“: dokumentai, kurių privalote turėti po kelias kopijas
Kalbėdama ir rodydama išvykimo krepšio turinį, visų pirma beda pirštu į dokumentų būtinybę: svarbu ne tik išmanyti reikalingiausiųjų sąrašą ar žinoti, kurioje namų vietoje jie padėti, bet ir pasirūpinti kiekvieno kopijomis:
„Čia turėtų būti pasai, vaikų gimimo, santuokos liudijimai, kvalifikacijos ar profesiją, įgūdžius patvirtinantys dokumentai – jeigu netikėtai turėtumėte išvykti į kitą šalį, kad būtų lengviau susirasti darbą, nuosavybės dokumentai, nes jeigu po kurio laiko galėsite grįžti į savo namus, turėsite įrodymą, kad jie yra jūsų.
Asmens dokumentai dar turėtų būti įrašyti ir į usb laikmeną, kurią reikia laikyti atskirai nuo nuo pagrindinių dokumentų, kitoje kišenėje. Jeigu kartais pamestumėte originalius dokumentus, jūs bent jau turėsite elektroninę versiją. Taip pat kopijas galima sukaišioti į skirtingas vietas: išvykimo krepšį, kišenę, rekomenduojama išsiųsti ir artimiesiems, pas kuriuos prireikus būsite suplanavę evakuotis.
Mes su šeima turime savo šeimos planą, keletą variantų, kur mes evakuotumėmės, jeigu atsitiktų kažkokia ekstremali situacija. Tai tie visi artimieji, pas kuriuos mes planuojam bėgti, jeigu to prireiktų, taip pat turi mūsų asmens dokumentų kopijas, jei kelyje prarastumėme originalus.
Kitas svarbus momentas turėti artimųjų nuotraukas – atsiskirsite, pasimesite, būsite minioje ir pasiklys jūsų vaikas, tai telefonas, kuriame krūvos nuotraukų, nebūtinai veiks, išsikraus, tai nuotrauka gali labai pagelbėti surasti savo artimuosius“, – vardija V. Ovadnevienė.
Netinkamai pasirinkę kuprinės spalvą ir dydį, galite prisidaryti rimtų bėdų
Šaulė atkreipia dėmesį ir į klaidas, kurių reikia vengti renkantis kuprinę, kurią ketinsite pasiimti su savimi ištikus pavojui:
„Svarbu yra krepšio spalva – geriau vengti militaristinių, žalių spalvų tam, kad jeigu tektų susidurti su priešu, jūs nebūtumėte identifikuoti kaip militaristinės organizacijos nariai, kas sukeltų dar didesnį pavojų.
Kitas aspektas – jeigu nereikia slėptis, tai ryškesnė spalva lengviau padeda surasti žmogų, esantį, pavyzdžiui“, – įvardija pašnekovė.
Pasak V. Ovadnevienės, aktualu ne tik susikrauti pirmo būtinumo daiktus, tačiau lygiai taip pat įsivertinti savo jėgas ir tai, ar gebėsite panešti tai, ką įsidėjote. Ekstremalios situacijos atvejui lagaminas, anot laidos viešnios, nėra tinkamas pasirinkimas, nes palikti namus gali prireikti bet kurią akimirką ir nežinoma kryptimi:
„Lagaminas greičiausiai nebus labai patogu, nes mes nežinom, kokiomis aplinkybėmis turėsime iškeliauti iš namų. Gana sudėtinga būtų eiti mišku su lagaminu ant ratukų. Krepšys turi patogiai užsidėti, kad neapsunkintų judėjimo nepatogiomis sąlygomis, svarbu įsivertinti jo dydį ir svorį, kad galėtumėte jį panešti. Kiekvienas turi individualiai pagal savo fizinį pasirengimą pasiskaičiuoti, pasimatuoti.
Vaikams jų krepšiai atitinkamai turi būti paruošti pagal jų dydį, svorį ir fizinius parametrus“, – pataria šaulė ir rekomenduoja susipakavus krepšius visai šeimai išeiti į žygį, pasitreniruoti ir suprasti, kokį svorį bei kiek ilgai kiekvienas gali panešti.
Paskelbtas oro pavojus
Lietuvos kariuomenė trečiadienį paskelbė išsiuntusi gyventojams pranešimus, nes netoli rytinės šalies sienos Baltarusijoje radarais aptiko atžymą, būdingą bepiločiams orlaiviams.
„Informuojame, kad gyventojų perspėjimo išsiuntimo priežastis – stebima radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Aktyvumas netoli Lietuvos sienos (Ignalinos, Utenos, Zarasų, Švenčionių rajonuose)", – nurodoma pranešime.
Aktyvuota NATO oro policijos misija.
Kaip praneša Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), antradienio rytą „Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojaus (GELTONA) – įspėjimas. Priežastis – Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos šiuo metu stebima radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių“.
„GELTONA“ standartiškai reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta.
Anot kariuomenės, „šis įvykis panašus į tai, ką pastarosiomis dienomis matome Latvijoje ir Estijoje, gyventojų perspėjimas yra standartinė prevencijos priemonė“.
Kaip elgtis pastebėjus droną, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą?
Įvairios situacijos – nuo neįprastų objektų danguje iki perspėjimo pranešimų telefone – gali kelti klausimų ar nerimo. Tokiais atvejais svarbiausia išlikti ramiems, vadovautis oficialia informacija ir žinoti pagrindinius veiksmus, kurie padeda užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą. Pasirengimas nereiškia baimės – tai tiesiog žinojimas, kaip elgtis skirtingose situacijose, rašoma lt72.lt puslapyje.
Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų?
Jeigu išgirdote perspėjimo sirenas ar gavote perspėjimo pranešimą apie oro pavojų telefone:
- Klausykitės pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą.
- Tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone.
- Jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite;
- nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus.
- Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis.
- Gavę nurodymą slėptis, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite artimiausią apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jeigu ne, naudokitės kita esamo pastato saugiausia patalpa (rūsiu, patalpa cokoliniame aukšte ar kita patalpa be langų, su tvirtomis sienomis ir lubomis). Jeigu priedanga pasiekiama per trumpą laiką, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus.
- Jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus.
- Automobilyje įsijunkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų.
- Gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.
- Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.
Dėl Utenos rajone nukritusio drono – skubus pasitarimas
Sekmadienį Utenos rajone sudužus galimai kariniam ukrainietiškam dronui, premjerė Inga Ruginienė trečiadienį šaukia Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdį.
„Posėdyje bus siekiama išsiaiškinti visas su šiuo incidentu susijusias aplinkybes ir įvertinti, ką būtų galima tobulinti reaguojant į tokio pobūdžio situacijas“, – Eltai posėdžio išvakarėse nurodė I. Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas.
Anot jo, po anksčiau šį mėnesį įvykusių traukinių avarijų Kauno ir Kėdainių rajonuose, posėdyje bus aptariamas geležinkelių infrastruktūros saugos priemonių planas.
„Taip pat, atsižvelgiant į praėjusį NSK posėdį, bus aptariamas geležinkelių infrastruktūros saugos priemonių planas – kaip buvo reaguota po incidentų, kai traukiniai nuvažiavo nuo bėgių, ir kokių papildomų veiksmų planuojama imtis“, – teigė Vyriausybės vadovės atstovas.
NSK aptars situaciją dėl nukritusio drono bei geležinkelių saugos priemonių planą
Kaip skelbta, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) sekmadienį vakare pranešė apie Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastą nukritusį ir sudužusį galimai karinį droną. NKVC pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės pateikta informacija, radarai sekmadienį drono nefiksavo.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas LRT radijui teigė, kad šalies teritorijoje greičiausiai nukrito ukrainiečių dronas. Vėliau buvo pranešta, kad jis turėjo sprogstamųjų medžiagų, jos buvo neutralizuotos incidento vietoje.
Šiuo klausimu pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda suorganizavo susitikimą su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu. Po jo šalies vadovas teigė, kad perspėjimo sistema dėl dronų neveikia tinkamai.
ELTA primena, kad Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse bei Suomijoje pastaraisiais mėnesiais fiksuojami oro erdvės pažeidimai.
Tuo metu Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
