Olando kepurės skardis Pajūrio regioniniame parke – vienas lankomiausių objektų. Net ir vėsoką vėjuotą dieną čia galima sutikti smalsuolių. Vieni skardį pamato pirmą kartą, kiti Olando kepurę stebi nuolat. Pastarieji šį pavasarį išsigando – skardis gerokai apgriuvęs.
Štai taip Olando kepurė atrodo iš paukščio skrydžio. Byrantis šlaitas išvertė ir keletą pušų. Apžvalgos aikštelė atrodo lyg pakibusi ore. Vietomis ir paties paplūdimio nebelikę – vanduo skalauja šlaitą. Kol vieniems gaila nykstančio skardžio, kitiems baisu ir dėl savo saugumo.
Pajūrio regioninio parko ekologas sako, kad vyksta natūralūs procesai.
„Vilniuje vyksta, Pučkorių atodangoj vyksta, atodangų yra daugybė Lietuvoj ir ne tik pavasarį, ir nuolatos, visos atodangos tol gyvos, kol vyksta erozija, ir kai erozija sustoja, jų ir nelieka, atodangų, jos apauga augalais ir tampa elementaria kalva, erozija yra vienintelis šansas turėti atodangą“, - aiškina vyr. ekologas Erlandas Paplauskis.
Moreninio skardžio aukštis siekia 24 metrus virš jūros lygio. Skardis kasmet nubyra pusmetrį. Skaičiuojama, kad nubyrėtų iki Karklės kelio, dar likę 600 metų, tačiau klimato kaita procesus gali paspartinti. Skardį ardo jo viduje sruvenantys šaltinėliai. Kažkiek jį nuskalauja ir audringa jūra.
„Pavasario klimatiniai tie efektai yra tai, kad oras gali per mėnesį ar per savaitę daug kartų būt minusinis, daug kartų pliusinis ir dėl to daugiau kartų vyksta tas vandens virtimas ledu, kurio metu jis plečiasi ir atskelia uolienos gabalus“, - sako aiškina vyr. ekologas Erlandas Paplauskis.
Tačiau tokių skardžių byrėjimas duoda ir teigiamų rezultatų. Byrantys skardžiai smėliu maitina paplūdimius.
„Čia yra jūros natūralūs procesai, kur iš vienur paima, kitur prideda, aš tai tiesiog net nesuprantu, kodėl žmonės stebisi, nes kažkodėl tai Pučkorių atodangai tai atrodo natūralu“, - ramina vyr. ekologas Erlandas Paplauskis.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
