Dėl lėšų stygiaus pirmosios pagalbos mygtukų sistema netrukus bus perduota policijai, kuri grįžta prie pradinio varianto – mobilaus telefono.
Šiais metais baigiasi sutartis tarp gyventojų ir savivaldybių, padėjusių įsigyti nepigiai kainavusius prietaisus.
Ar kai kurios sutartis bus tęsiamos, priklauso tik nuo finansinės padėties. Kadangi savivaldybės turi rimtų problemų, ketinama skirti lėšų iš Policijos departamento fondo, skirto prevenciniam darbui.
Kokia tai suma, belieka tik spėlioti, mat ši įstaiga pati vos suduria galą su galu.
Viešosios policijos valdybos vadovas Saulius Kazlauskas teigė, jog, matyt, dėl šios priežasties teks perimti iniciatyvą policijai. Tačiau ar pavyks, neaišku.
Moka policija ir savivaldybės
Kadangi įgyvendinant projektą Policijos departamentas pasirašė sutartį su Apsaugos centru bei savivaldybėmis, sutartys galioja tris metus. Už paslaugų tiekimą Apsaugos centrui Policijos departamentas sumokėjo už metus. Likusias lėšas dviems metams turėtų skirti savivaldybės.
Tačiau ir jos dabar turi rimtų finansinių problemų.
Šiuo metu projektas įgyvendinamas 32 savivaldybėse (iš 64).
Dabar yra 16 galiojančių sutarčių su miestų ir rajonų savivaldybėmis bei policijos komisariatais. Šiuo metu Pirmosios pagalbos mygtuko sistemos atsisakė Vilniaus apskritis, vėl perėjusi prie pradinio varianto – mobilaus telefono. Šių atsisakyta po kelių metų kaip neefektyvių (gyventojams sudėtinga naudotis, pamesdavo, jiems pavogdavo).
Vilniaus miesto Viešosios policijos vadovas Sigitas Mecelica užtikrino, jog rastas daug patogesnis būdas – mobilųjį telefoną su dideliais mygtukais: „Mums padeda viena mobiliojo ryšio bendrovė, išdalijusi aparatus gyventojams“
Kadangi manyta, jog pagyvenusiems žmonėms, dalyvaujantiems programoje, ne itin patogu turėti mobilų telefoną, jie pakeisti prietaisais.
Nors Lietuvoje yra net 22 tūkstančiai vienkiemių, įrengta vos 456 įrenginių, kuriuos aptarnauja sostinėje reziduojantis Apsaugos centras. Dar 25 įrenginius įsigijo patys gyventojai sau arba artimiems giminaičiams, gyvenantiems atokiose sodybose.
Populiariausi – medikai
Policijos duomenimis, dažniausiai įrenginiais teikiama medikų pagalba. Nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2011 metų birželio 1 dienos, tokių iškvietimų būta 250, antroje vietoje – policija – 229. Trečioje vietoje – gaisrinė – 18 iškvietimų. Viso – 497.
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos komisaras Kęstutis Stelmokas teigė, jog per keturis metus neužfiksuota smurto atvejų ten, kur įrengtas prietaisas: „Tebuvo kelios vagystės, du įrenginiai sudaužyti. Tiesa, prietaisų pagalba gali pasinaudoti ir kaimynai. Dėl to padidėjo gyventojų saugumo jausmas“.
Komisaras pridūrė, jog prietaisai įrengti pagyvenusių, neturtingų žmonių namuose. Ten, kur yra daug turto, apsieinama saugos tarnybų paslaugomis.
Nesigilina į paslaugos naudą?
Apsaugos centro direktorius Sauliaus Pridotkos užtikrino, jog Vilniaus apskrities policija atsisakė Pirmos pagalbos mygtuko paslaugos ne tik dėl lėšų stygiaus bei besigilinimo į paslaugos efektyvumą: „ Kiek žinau, dėl kitų būdu paieškos. Kiek žinau šie nėra efektyvūs ir patogūs“, – sakė Apsaugos centro direktorius.
Dabar, anot jo, yra ir gyventojų, sudariusių sutartį savo vardu artimiems giminaičiams. Už juos moka abonentinį mokestį bei įsigijo prietaisą, kurio kaina viršija 500 litų.
Prietaisai, anot S.Pridotkos, veikia GSM ryšio tinkle, gali būti pakabinti ant sienos ar padėti patogioje vietoje: „Prietaisai gali būti perkelti į kitą vietą, tačiau apie tai turi būti informuotas informacinis centras, koordinuojantis reagavimo pajėgas“.
Paskutinės kartos prietaisų veikla nuolat kontroliuojama – tikrinama ryšio būklė, akumuliatoriaus apkrovimas, elektros įtampa. Neseniai įsigyti prietaisai su GPS imtuvais, tačiau kol kas jie nėra naudojami dėl didelės kainos.
Prietaisų turėtojai – pagyvenę žmonės
S. Pridotkas informavo, jog kam statyti įrenginius, parinko pačios savivaldybės, policijos komisariatai. Pagalbos paslauga tiekiama tik registruotiems vartotojams, turintiems specialius duomenis.
Pasak jo, anksčiau su policija bendradarbiauta labai konstruktyviai, sklandžiai ir geranoriškai, tačiau dabar pradėta ieškoti kitų būdu.
„Lėšų stygius policijoje yra itin didelė problema. Ir ne tik jų, o ir valstybės, kuri negali tinkamai užtikrinti, kad policija tinkamai vykdytų savo funkcijas. Nepaisant nesklandumų, nebuvo atvejų, kad policija ar kitos tarnybos nesureaguotų į pagalbos šauksmą“, – svarstė S.Pridotkas.
Į kalbas, jog policija ketina perimti pagalbos teikimo funkcijas, atsakau, jog būtina turėti specializuotą informacinę struktūrą bei prietaisus, kuriuos sukūrė Apsaugos centras.
Daugėja užpuolimų
Policijos duomenimis, nuo šių metų pradžios padaugėjo užpuolimų vienkiemiuose, kur įsibrauna kaukėti asmenys, sumuša šeimininkus, atima turtą. Tokiose sodybose nėra pagalbos prietaiso.
Neseniai plėšikai įsilaužė į menininko J. Vienožinskio sodybą, sumušė bei užklijavo rankas šeimininkams, paėmė pinigus, aukso dirbinių.
Lazdijų rajone keturi kaukėti asmenys aptalžė šeimininkus metaliniais strypais, surišo ir atėmė pinigus.
Šakių rajone rastas nužudytas senukas.
Tokių atvejų, anot komisaro S.Kazlausko, galima vardyti itin daug: „Todėl tai ir yra policijos reikalas, kuri privalo užkardyti nusikaltimus. Kaip žinia, prietaisai ir yra ta priemonė, mat nuspaudus mygtuką, nukentėjusiojo pokalbio nutraukti neįmanoma, to negali padaryti ir užpuolikas“.
Užpuolikas ir auka stebimi
Įrenginyje įmontuotas jautrus mikrofonas leidžia girdėti ne tik balsus, bet ir kąs vyksta nusikaltimo vietoje. Kritiniu atveju, nenorint, kad užpuolikas sužinotų, jog auka susisiekė su pagalbos centru, garsiakalbio garsą galima pritildyti Apsaugos centre apsaugant nuo desperatiškų užpuoliko veiksmų.
Beje, susisiekus su pagalbos centru, nukentėjusiam nereikia sakyti adreso, aiškinti, kaip atvažiuoti. Viskas yra nurodyta anketoje sudarant sutartį. Ten nurodyta net kraujo grupė.
Prietaisai – gera prevencinė priemonė, pripažįsta policija, tačiau ne visi turi galimybę įsigyti, ypač per krizę. Juk prietaisas kainuoja apie penkis šimtus litų. Be to būtina mokėti abonentinį 39 litų mokestį.
Gyventojams belieka būti sąmoningiems ir patiems užsiimti savo apsauga.
