Tuo metu Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir verslo atstovai teigia, kad dar per anksti vertinti, ar naujoji tvarka veikia.
„Padarytas pakeitimas yra teisingas ir reikalingas, žiūrint iš pacientų pusės. Aišku, vien to draudimo neužtenka, labai svarbu užtikrinti, kad pacientai gautų paslaugas laiku ir kad jos būtų prieinamos, nedidėtų tos eilės pas gydytojus ir pacientai nebūtų verčiami rinktis vien tik mokamų paslaugų“, – LRT radijui teigė pacientų asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė.
„Ką pastebėjome ir girdime iš pacientų, jei žmogus eina pasidaryti kraujo tyrimą į privačią gydymo įstaigą, kur tarsi nereikėtų mokėti už tyrimą, tai priskaičiuoja jam tyrimo paėmimo kainą. Tai tokių landų kažkokių, apėjimų vis tiek atsiranda“, – teigė ji.
A. Degutytė pažymėjo, kad valstybė turi sutvarkyti kontrolės, priežiūros mechanizmą, kad pacientas nemokėtų už tą paslaugą, jei už jį yra sumokama iš VLK.
Sulaukė skundų dėl priemokų prašymo
VLK direktoriaus vyriausiasis patarėjas Gintaras Kacevičius teigė, kad nuo gegužės 1 dienos, kai įsigaliojo nauja tvarka, sulaukta penkių skundų dėl papildomų priemokų prašymo, trys iš jų pasitvirtino, vienas atvejis dar tiriamas.
Pernai per panašų laikotarpį įstaiga sulaukė 15 skundų.
„Galima sakyti, gerai, sumažėjo tris kartus, bet per mažai laiko yra praėję, kad mes galėtume daryti kažkokias tvirtas išvadas“, – kalbėjo jis.
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė pažymi, kad tai, jog buvo uždraustos priemokos, savaime nereiškia, kad paslaugos privačiose medicinos įstaigose tapo nemokamos.
„Vos tik įsigaliojo šie pakeitimai gegužės mėnesį, pritrūko tam tikros komunikacijos iš Sveikatos apsaugos ministerijos, iš ligonių kasos link pacientų tam, kad jie suprastų, kaip pati sistema veikia“, – kalbėjo I. Rizgelė.
Pasak jos, privačios gydymo įstaigos turi sutartis su VLK dėl konkrečių paslaugų, numatytos kvotos, kiek paslaugų, kurios bus apmokėtos Ligonių kasos, privati įstaiga gali suteikti.
Kvotai pasibaigus, įstaiga gali pasiūlyti tik mokamą paslaugą.
„Jos (privačios gydymo įstaigos – BNS) yra apribotos tam tikrame paslaugų kiekyje ir dėl kai kurių paslaugų neturi sutarčių, todėl natūralu, kai asmuo kreipiasi, jos gali pasiūlyti tik mokamą paslaugą“, – teigė I. Rizgelė.
Anot Verslo konfederacijos vadovės, dar per anksti vertinti, kaip reforma praktikoje veikia.
„Laiko dar per mažai ir įstatyme yra numatytas poveikio vertinimas tik už trejų metų“, – sakė I. Rizgelė.
Už brangesnes priemones galima prisimokėti
Kaip rašė BNS, nepaisant pokyčių, pacientams išlieka galimybė rinktis ir mokėti kainų skirtumą už dalį brangesnių medicinos priemonių, taip pat mokėti už komforto paslaugas, kurios neturi įtakos gydymo kokybei.
Iš pacientų imti priemokas Seimas įstatymu uždraudė pernai lapkritį, numatydamas ir tam tikras Vyriausybės patvirtintas išimtis.
Ministrų kabineto patvirtintame sąraše medicinos priemonėmis, kurių kainų skirtumą gali apmokėti pacientas, įvardijami intraokuliniai lęšiai, klausos implantai, kai kurios artroskopinių operacijų priemonės.
Taip pat – endoprotezai, įskaitant kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės ir riešo sąnarius, endorobotinės chirurgijos priemonių komplektai bei specializuotos medicinos priemonės – tinkleliai išvaržų operacijoms.
Be to, pacientui palikta teisė jo pageidavimu susimokėti už nemedicininio aptarnavimo – vadinamąsias komforto – paslaugas.
Šioms priskirtas individualios palatos ir maitinimo pasirinkimas, paciento artimųjų apgyvendinimas bei maitinimas, papildomas sveikatos duomenų ar jų kopijų pateikimas, nemedicininę pagalbą teikiantis asmeninis asistentas.
Papildomai nereikia mokėti, kai specifinė mityba yra būtina dėl paciento sveikatos, taip pat už pirmą medicininių duomenų ir jų kopijų pateikimą.
Gydymo įstaigoms draudžiama komforto paslaugą kartu su kompensuojamąja pacientui teikti kaip vienintelį pasirinkimą. Tai reiškia, kad įstaiga visada privalo pasiūlyti ir visiškai nemokamą variantą.
Pasirinkęs mokamą komforto paslaugą, pacientas apie tokį sprendimą gydymo įstaigą turi informuoti raštu.
„Visais tais atvejais pacientas gali gauti normalią analogišką medicinos priemonę. (...) Svarbu, kad gydymo įstaiga turi raštu ir suprantamai paaiškinti, kame skirtumas tarp tų dviejų priemonių, ką pacientas iš to laimės, o pacientas turi raštu patvirtinti, kad atsisako tos, kuri kompensuojama, ir renkasi brangesnę“, – dėstė G. Kacevičius.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
