Sunerimę tėvai ieško atsakymų, kai paauglys atrodo apsvaigęs, tačiau tikina vartojantis tik elektronines cigaretes su nikotinu – todėl kyla klausimas, ar vaistinės testai gali atskleisti narkotinių medžiagų vartojimą.
„Kas turi paauglių. Ar vaistinės testas parodo narkotines medžiagas? Sūnus pastoviai apsvaigęs ir meluoja, kad el. cigaretės – tik nikotinas.“
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vilniaus filialo direktoriaus Giedriaus Likatavičiaus teigimu, nors vaistinėse parduodami testai atpažįsta populiariausius narkotikus, jie nėra visiškai patikimi, nes juodojoje rinkoje nuolat atsiranda naujų, testams neatpažįstamų cheminių medžiagų.
„Vaistinėse prieinami testai aptinka pagrindines psichoaktyviąsias medžiagas, deja, nelegalioje prekyboje cirkuliuojančios medžiagos sudėtis nuolat kinta ir testai nėra labai tiksli priemonė garantuotai nustatyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą“, – akcentavo jis.
Pasak specialisto, šie testai gali pateikti neteisingus atsakymus, o be specialistų pagalbos juos lengva suprasti klaidingai, kadangi rinkoje esančių šimtų skirtingų narkotikų įprasti testai tiesiog nesugeba aptikti.
„Jie taip pat gali duoti klaidingai teigiamus arba klaidingai neigiamus rezultatus, o jų interpretacija be profesionalios pagalbos gali būti klaidinga ir žalinga.
Vaistinėse įsigyjamų testų rezultatus derėtų vertinti itin atsargiai ir dėl to, kad psichoaktyviųjų medžiagų šiandien rinkoje yra šimtai ir nuolat kuriamos naujos, tad testai tikrai nepajėgūs nustatyti jas visas“, – rašė pašnekovas.
Specialistų patarimai prieš patikrą
Specialistai pataria prieš patikrą namuose pasikonsultuoti, ar tai bus naudinga, ir primena, kad RPLC tėvų lydimiems nepilnamečiams galima atlikti mokamus šlapimo tyrimus.
„Todėl visada rekomenduojame prieš pradedant naudoti testus namuose pasitarti su specialistu ir įsivertinti, kokio tikslo siekiama ir ar tai bus konstruktyvu konkrečioje situacijoje.
Atvykus į RPLC nepilnamečiams gali būti atliekami šlapimo testai, iš kurių nustatoma 18 psichoaktyviųjų medžiagų. Ši paslauga yra mokama, nepilnametį būtinai turi lydėti tėvai ar globėjai“, – paaiškino jis.
Akcentuotina, kad, nesvarbu, koks būtų testo rezultatas, tėvams derėtų vengti kaltinimų, ultimatumų ir grasinimų, o su vaiku kalbėti apie rūpestį, psichoaktyviųjų medžiagų žalą bei pagalbos galimybes. Jei vaikas jaus, kad jis rūpi, kad yra išgirstas ir nesmerkiamas, jis bus labiau motyvuotas priimti pagalbą.
RPLC atstovas dalijosi, kad apie galimą vaiko eksperimentavimą su psichoaktyviosiomis medžiagomis tėvams kur kas anksčiau gali pranešti ne testo rezultatai, kaip pranešė ji, o staiga ir o staiga ir nepaaiškinamai pasikeitęs vaiko elgesys.
„Tėvai pažįsta savo vaiką, jo būseną, kasdienius įpročius, tad jei kažkas keičiasi, tai signalas, kurio nereikėtų ignoruoti.
Jei be logiškos priežasties krenta vaiko pažangumas mokykloje, prasideda bėgimas iš pamokų, jei vietoj ankstesnių draugų atsiranda nauji, apie kuriuos vaikas atsisako pasakoti tėvams“, – komentavo jis.
Anot G. Likatavičiaus, narkotikų vartojimą gali išduoti staiga pasikeitęs paauglio elgesys: užsidarymas kambaryje ir agresija, nuotaikų bei miego sutrikimai, naktinis sėdėjimas prie ekranų ir iš namų dingstantys pinigai ar daiktai.
„Taip pat, jei atsiranda perteklinis privatumo poreikis, pavyzdžiui, paauglys nuolat užsidaręs savo kambaryje ir netinkamai reaguoja į bet kokį tėvų bandymą bendrauti.
Jei atsiranda nepaaiškinami nuotaikų šuoliai, pykčio priepuoliai, sutrinka darbo ir miego režimas, kai naktimis sėdima prie ekranų, o dienomis neįmanoma prabusti į pamokas, jei ima dingti pinigai ar daiktai iš namų“, – toliau tęsė jis.
Priduriama, kad ne visada tokie pokyčiai reiškia būtent psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, tačiau tai yra ženklas, kad vaiko gyvenime kažkas vyksta ir reikia į tai atkreipti dėmesį.
Ką daryti, norint gauti gydymą?
Norint gydyti vaiką šiame centre, pirmiausia reikia gauti šeimos gydytojo arba psichiatro siuntimą.
„Norint gauti gydymo paslaugas mūsų centre, pirmiausia reikia turėti pirminio lygio (šeimos ar psichikos sveikatos centro psichiatro) siuntimą, tuomet užregistruoti vaiką gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijai, kuris nustato tolesnį gydymo planą“, – paaiškino jis.
G. Likatavičius pastebėjo, jog konsultacijos metu vaikų ir paauglių psichiatras įvertins paauglio būklę ir, diagnozavęs priklausomybę, pasiūlys tolesnį gydymą.
„Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras konsultacijos metu įvertins sveikatos būklę, ir, nustačius žalingą vartojimą ar priklausomybės diagnozę, pasiūlys tolesnį pagalbos planą: tolesnes ambulatorines gydytojo ir/ar psichologo konsultacijas, ar nukreips į RPLC Vaikų dienos stacionarą Vilniaus ar Klaipėdos filialuose, Vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos skyrių Kauno filiale“, – rašė specialistas.
Remiantis RPLC informacija, šio centro paslaugos, teikiamos nepilnamečiams, yra nemokamos, turint šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro siuntimą. Paslaugos gali būti teikiamos ir neatskleidžiant asmens tapatybės.
Vilniaus ir Klaipėdos filialuose teikiamos Vaikų dienos stacionaro paslaugos. Čia pagalbą gauna nepilnamečiai, kurie žalingai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, turi elgesio priklausomybių arba psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.
RPLC teigimu, gydymo metu jaunuoliams ir jų šeimoms padeda psichiatrai, psichologai bei kiti specialistai, kurie ne tik stiprina tarpusavio santykius.
„Jaunuoliams ir jų tėvams ar globėjams teikiamos gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo, ergoterapeuto konsultacijos, skatinamas pozityvus bendravimas tarp šeimos narių, sudaromas ilgalaikis pagalbos planas.
Šis planas apima psichikos sveikatos gerinimą ir svarbias šeimos gyvenimo sritis – šeimos santykio stiprinimą, užimtumą ir laisvalaikį, profesinį orientavimą, teisinių klausimų sprendimą“, – atkreipė dėmesį jis.
Plano įgyvendinimas trunka, kol jaunuolis lanko dienos stacionarą, bei pagal poreikį ilgiau, bendradarbiaujant su kitomis šeimai / vaikui pagalbą teikiančiomis institucijomis.
Kauno filiale RPLC turi stacionarų Vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos skyrių, kuriame jaunuoliai gydomi iki 30 dienų. Pagal numatytą dienotvarkę skyriuje su jais dirba psichologai, socialiniai darbuotojai ir ergoterapeutai.
Čia siekiama padėti vaikams ir paaugliams lavinti emocinius, socialinius, pažintinius, mokymosi įgūdžius, stiprinti motyvaciją siekti asmeninių tikslų ir gilinti pasitikėjimą savimi.
Taip pat, kaip aiškino RPLC, visuose filialuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) pradedama teikti Multidimensinė šeimos terapija (MDFT).
MDFT paslauga, skirta 11–17 m. vaikams, paaugliams bei jų šeimos nariams, bus nemokama, turint šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro siuntimą dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeltų elgesio sutrikimų.
Pasak G. Likatavičiaus, pirmosios konsultacijos metu psichiatras įvertina, ar paaugliui tinka taikyti MDFT – mokslu grįstą, į šeimą orientuotą programą.
„Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras pirminės konsultacijos metu įvertins sveikatos būklę bei galimas kontraindikacijas dėl MDFT paslaugos skyrimo. MDFT yra mokslu grįsta, į šeimą orientuota psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nutraukimo programa vaikams ir paaugliams bei jų šeimoms.
Ji padeda šeimoms sutelkti dėmesį į realius sprendimus, kaip greitai ir praktiškai pakeisti situaciją namuose ir mokykloje“, – rašė jis.
RPLC nuomone, svarbu suprasti, kad piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis ir elgesio problemos yra tarpusavyje susijusios ir negali būti gydomos atskirai.
MDFT programa skirta padėti sumažinti veiksnius, kurie didina jaunimo riziką susidurti su psichoaktyviosiomis medžiagomis, moko šeimas suprasti savo vaiko sunkumus ir juos sukeliančius veiksnius. MDFT pagalbos dėka šeimos taip pat išmoksta, kaip geriausiai paremti savo vaiką.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
