Seimo opozicinei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai priklausantis parlamentaras Petras Gražulis nori, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ištirtų prezidento Valdo Adamkaus rinkimų kampanijų finansavimo aplinkybes.
Seimūnas užregistravo nutarimo projektą, kuriame suformulavo aštuonis klausimus apie 1997-1998 bei 2004 metų prezidento rinkimų kampanijų metu V.Adamkaus išleistus pinigus, jo rėmėjus bei skolų dengėjus.
P.Gražulio siūlymu NSGK turėtų atsakyti į klausimus apie tai, ar dabartinis šalies vadovas domėjosi savo rinkimų kampanijos finansavimu bei šio finansavimo atitiktimi įstatymams, taip pat, ar neišsisukinėja viešai teigdamas, kad nesidomėjo.
Norima išsiaiškinti, ar asociacija „Valdo Adamkaus fondas“ nepažeidė įstatymų, P.Gražulio duomenimis, paremdama šalies vadovo rinkimų kampaniją 421 tūkst. litų. Parlamentaras taip pat įtaria, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) bei Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) galėjo toleruoti ir dangstyti V.Adamkaus rinkimų kampanijos pažeidimus, todėl komiteto prašoma išsiaiškinti, ar tai tiesa.
„Tvarkietis“ P.Gražulis, be kita ko, prisimena ir tai, kad V.Adamkus 2003 metais išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę Rusijos piliečiui Mansurui Sadekovui, kuris, anot parlamentaro, „jokių nuopelnų Lietuvai neturėjo“. Seimo narys klausdamas leidžia suprasti, kad Lietuvos pilietybės suteikimas M.Sadekovui galėjo būti padėka už 400 tūkst. litų įnašą į prezidento rinkiminę sąskaitą skoloms apmokėti.
Dėl šios priežasties P.Gražulis siūlo atlikti tyrimą, ar pervedant 400 tūkst. litų sumą į „Valdo Adamkaus fondą“, „nebuvo tik fiktyviai pasinaudota fiziniais asmenimis“, dirbančiais finansinėmis machinacijomis įtariamo darbiečių lyderio Viktoro Uspaskicho įmonėse. Parlamentaras nori, kad būtų aiškiai nustatyti „tikrieji“ šių lėšų „šaltiniai, kilmė ir užsakovai“.
P.Gražulis dar domisi, ar prezidentas V.Adamkus nėra kam kitam suteikęs pilietybės už pinigus.
Jam taip pat neduoda ramybės, kad prokuratūra netiria versijos, jog apie 25 mln. litų nuslėpti galėjusi Darbo partija „liūto dalį“ šių pinigų savoje buhalterijoje yra įvardijusi kaip 2004 metų Seimo rinkimų išlaidas, kurios neva galėjo nukeliauti dienraščio „Lietuvos rytas“ leidėjui, šis neva juos skyrė prezidento V.Adamkaus rinkimų kampanijai.
Per apkaltą nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujamos partijos frakcijai Seime priklausantis parlamentaras mano, jog atsakymai į jo pateiktus klausimus iš esmės padėtų išsiaiškinti, ar visa tai nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Kovo pradžioje dienraštis „Lietuvos žinios“ skelbė, kad prieš penkerius metus, paskutinėmis pirmosios kadencijos dienomis V.Adamkus pasirašė dekretą dėl pilietybės suteikimo su Viktoru Uspaskichu siejamam M.Sadekovui. Anot dienraščio, po šio dekreto į V.Adamkaus fondą V.Uspaskicho vadovaujamų įmonių darbuotojai pervedė po kelis tūkstančius litų. Visos gautos lėšos buvo panaudotos V.Adamkaus rinkimų kampanijos skoloms padengti.
V.Adamkus ne kartą yra pareiškęs, kad nėra įsipareigojęs nė vienam savo finansiniam rėmėjui.
„Viskas yra išsakyta, daugiau nieko nekomentuosiu. Jei tai yra ateinančių rinkimų kampanijos dalis, aš joje nedalyvauju“, - tuomet žurnalistams sakė V.Adamkus.
V.Adamkus pirmą kartą prezidento pareigas ėjo 1998-2003 metais. Kitus rinkimus jis pralaimėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui, bet po šio nušalinimo nuo pareigų už Konstitucijos pažeidimus, V.Adamkus 2004 metais laimėjo pirmalaikius rinkimus. Jo kadencija baigsis 2009-ųjų vasarą.
Tarp kaltinimų pažeidus Konstituciją R.Paksui buvo ir pilietybės suteikimas jo rinkimų kampanijos finansiniam rėmėjui, verslininkui iš Rusijos Jurijui Borisovui.
