REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje fiksuotos sausros ir karščiai – nepasimiršo. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius, daktaras Arūnas Bukantis papasakojo, kokie rekordai ir anomalijos sudrebino Lietuvą per pastaruosius metus. Vyras pridūrė, kad aukščiausia temperatūra (37 laipsniai) fiksuoti Zarasuose, 1994 metais liepos 30 dieną.

Lietuvoje fiksuotos sausros ir karščiai – nepasimiršo. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius, daktaras Arūnas Bukantis papasakojo, kokie rekordai ir anomalijos sudrebino Lietuvą per pastaruosius metus. Vyras pridūrė, kad aukščiausia temperatūra (37 laipsniai) fiksuoti Zarasuose, 1994 metais liepos 30 dieną.

REKLAMA

„Kuo buvo ypatingi 2022 ir 2021 metai – pirmiausiai, norėčiau išskirti dvi karščio anomalijas. Šių metų rugpjūtis buvo pats karščiausias, nuo 1961 metų. Viršyta daugiametė vidutinė temperatūra, net 2,8 laipsnio, vidutinė temperatūra pasiekė 20,4 laipsnio. Per šitą mėnesį buvo net dvi kaitros po septynias dienas, (kaitromis mes vadiname, kai temperatūra būna aukštesnė negu trisdešimt laipsnių).  

Panaši kaitra buvo ir 2021 metais, – liepos mėnesis buvo pats karščiausias, tuomet vidutinė temperatūra buvo beveik 4 laipsniais viršyta ir siekė liepos mėnesio vidutinę temperatūrą – 22,1 laipsnio.

REKLAMA
REKLAMA

Karščiausias mėnesis buvo ir 1961 metų liepos mėnesį, net 11-12 dienų tęsėsi kaitra ir kartu buvo fiksuojamos tropinės naktys, (tropinėmis naktimis mes vadinam tokius atvejus, kai naktį temperatūra nukrenta žemiau 20 laipsnių).

REKLAMA

Reikia pasakyti, kad pastarieji du metai buvo žymūs kritulių anomalijomis. Šiemet buvo rudeninė sausra, fiksuota nuo rugpjūčio 25 dienos. Ji vidurio Lietuvoje tęsėsi iki spalio 10 dienos, o šių metų kovo mėnesis irgi buvo pats sausiausias per 60 metų laikotarpį, iškrito tiktai 5 proc. kritulių, kai kuriose srityse išvis nebuvo kritulių.   

Dar įdomu, kad šį rudenį buvo tikrai didelė šilumos anomalija. Taip pat ir spalio mėnesį temperatūra buvo artima rugsėjo mėnesio temperatūrai. Kai kuriais dešimtadieniais spalio mėnesis buvo, pvz. antrais dešimtadieniais šiltesnis, negu rugsėjo mėnesį ir vegetacijos periodas dėl to baigėsi vėliau, negu vidutinės daugiametės datos. Jisai tęsėsi iki lapkričio vidurio, po to staigus atšalimas. 

REKLAMA
REKLAMA

Kokios žiemos buvo pastaraisiais metais? Šių metų sausis, vasaris – buvo labai šilti, temperatūra buvo aukštesnė už klimatinę normą net dviem, keturiais laipsniais. Bet, pavyzdžiui, 2021 metų vasaris buvo šaltas, daugiau, kaip trims laipsniais žemesnė temperatūra. Rytų Lietuvoje, vidutinė temperatūra siekė net šešis, septynis laipsnius, o pajūryje apie minus tris ir keturias dešimtąsias laipsnio dalis.

Dar būtų galima pasakyti, kad karštų, kaitrų dienų bendras skaičius 2021 ir 2022 metais buvo labai didelis, tokių karštų dienų, kai temperatūra 30 dieną pakildavo net iki 35 laipsnių – buvo net dvidešimt vieną diena, tai maždaug tris keturis kartus didesnis skaičius negu vidutiniškai fiksuota dvidešimto amžiaus antroje pusėje“, – vardino A. Bukantis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Meteorologas sako, kad kritulių iškritimo kiekis padidėjo per 20 proc. lyginant su dvidešimtojo amžiaus viduriu Lietuvoje. Iškrenta ne tik daugiau kritulių, bet dabar ir sausros tapo dažnesniu reiškiniu, o šilumos pliūpsnių pasitaiko ir žiemos metu.

„Orų anomalijos neišvengiamos, nebūna taip, kad orai visą laiką monotoniški, tvarkingi, pagal „vadovėlį“. Anomalijos jos visą laiką buvo ir žinoma čia tik klausimas ar jos tapo dažnesnės ir ar intensyvesnės?

Galima daryti išvadą, kad visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, oro anomalijų skaičius didėja, jos darosi intensyvesnės ir stipresnės“, – kalbėjo vyras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų