„Ieškosime atsakymų į maždaug tuos pačius klausimus, kurie buvo kelti siekiant sudaryti tyrimo komisiją. Kadangi ši grupė sudaryta, nes nebuvo sudaryta komisija, tai tyrimo objekto nekeisime“, – BNS teigė grupės vadovas, Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma.
Į darbo grupę savo atstovus delegavo penkios frakcijos, joje dirbs 9 parlamentarai, priklausantys visoms frakcijos, išskyrus valdančiuosius – „valstiečius“ ir socialdemokratus darbiečius.
Kaip BNS pranešė J. Razma, pirmas darbo grupės posėdis bus šaukiamas jau šią savaitę.
Parlamentarai aiškinsis klausimus dėl Lietuvos trąšų rinkos ir galimų Europos Sąjungos (ES) antidempingo taisyklių pažeidimų, žemdirbių kreditavimo instrumentų ir sąlygų, augalų apsaugos priemonių ir žemės ūkio technikos įsigijimo.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas žemės įsigijimo teisėtumui ir didelių plotų sutelkimui stambiųjų žemvaldžių rankose bei per susijusius asmenis. Viešojoje erdvėje buvo minima, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir su juo susijusios įmonės bei asmenys jau po įgijimą ribojančio įstatymo įsigaliojimo galėjo viršyti maksimalų įsigyjamos žemės plotą.
Seimas antradienį, trečią kartą apsvarstęs opozicijos siūlymą pradėti parlamentinį tyrimą dėl situacijos žemės ūkyje, nutarė jo nesiimti.
Imtis žemės ūkio situacijos tyrimo reikalavo konservatoriai paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.
Tyrimo iniciatoriai siūlė atsakyti į tris dešimtis klausimų dėl dirbamos žemės įsigijimų, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimų, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimo, grūdų elevatorių valdymo.
