Dalindamasis informacija Sveikatos apsaugos ministerijos „Facebook“ paskyroje, jis taip pat apžvelgė savaitės aktualijas, susijusias su COVID-19 liga bei vakcinacijos rezultatais šalyje.
Onkoimunologas pažymi, kad daug diskusijų viešojoje erdvėje sulaukiantys skiepai, yra vienas iš pagrindinių būdų kovoti su pandemiją, tačiau ne vienintelis.
„Vakcinacijos tikslas yra, kad būtų kuo didesnės vakcinacijos apimtys – tik tik yra gaunamos vakcinos, kad jos kuo operatyviau ir kuo greičiau būtų sunaudotos – tai yra raktas į pandemijos suvaldymą.
Tai nėra vienintelis kelias grįžti į normalų gyvenimą, bet tai tikrai yra pagrindinis, vienas iš labiausiai prieinamų, kelių, išvengiant karantino bei sveikatos apsaugos perkrovimo. Kitas būdas yra efektyvių medikamentų sukūrimas“, – pastebi dr. M. Strioga.
Tačiau onkoimunologas pastebi, kad vaistas nuo virusinės infekcijos būtų taikomas jau tada, kai susergama.
„Priklausytų, kokia ligos forma susergama. Jei žmonės suserga – būtų ir sunkiai sergančių, vėlgi būtų reikalingas žmonių guldymas į ligonines, būtų perkraunama sveikatos apsaugos sistema. Trumpai tariant, tai jau būtų gydymas. Pavyzdžiui, yra sukurti vaistai prieš gripą, kurie, pradėti vartoti dar tik pasireiškus simptomams, jie palengvina eigą ir galima išvengti hospitalizacijos.
Kaip būtų su koronavirusu ir kada tas vaistas būtų sukurtas – labai sunku pasakyti. Tik, tikėtina, kad daliai žmonių vis tiek tektų gultis į ligoninę ir tas vaisto taikymas vyktų sveikatos priežiūros įstaigoje, o tai būtų apkrova sveikatos priežiūros sistemai“, – įžvalgomis dalijasi dr. M. Strioga.
Skiepai – efektyviausias būdas kovai su Covid-19
Pasak onkoimunologo, vakcinacija – tikslingesnis kelias.
„Koks yra vakcinacijos tikslas? Sukurti mūsų organizme apsaugą, organizmui nekenksmingu būdu „išdresiruoti“, kad ji, kai tik pateks į mūsų organizmą ligą galintis sukelti koronavirusas, kad jau būtų paruošti imuninės sistemos ginklai, kad jie neleistų tam virusui įsisiausti.
Ir, tokiu atveju, arba žmogus iš viso nejaustų simptomų, arba persirgtų lengva ligos forma, arba, kad jei ir sirgtų sunkesne, kad tai nesibaigtų mirtimi. Vakcinuoti mes galime ir turime sveikus žmones, apsaugodami juos nuo potencialaus susirgimo. Taigi, vakcinacija yra kur kas efektyvesnė“, – pažymi dr. M. Strioga.
„Žinoma, šimtu procentų apsaugančių vakcinų nėra, be abejonės, kad yra ir bus kuriami vaistai. Ir, tarkim, tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių pakankamas imuninis atsakas nesusidarys, daliai žmonių galbūt reikės ir medikamentinio gydymo, bet tai bus tik nedidelė dalis žmonių ir tai bus įprastas krūvis sveikatos apsaugos sistemai.
Apskritai kalbant, profilakcinė vakcinacija yra vienas didžiausių pasiekimų medicinos istorijoje, jos dėka visiškai pavyko išnaikinti du ligų sukėlėjus: žmogaus raupų virusą ir galvijų marą. Todėl vakcinacija yra pats efektyviausias, pats prieinamiausias ir pats racionaliausias būdas, siekiant suvaldyti ir įveikti nevaldomą viruso plitimą“, – priduria dr. M. Strioga.
Geriau rizikuoti persirgti ar pasiskiepyti?
Pasak onkoimunologo dr. M. Striogos, atsakymas vienareikšmiškas – skiepytis yra geriau.
„Skiepas yra organizmui nekenksmingu būtų imuninės sistemos „dresiravimas“ išmokti reaguoti į grėsmę. Taip, po vakcinacijos pasireiškia, klaidingai vadinamieji „šalutiniai poveikiai“ ir tuomet žmonės klausia: „Tai koks čia organizmui nekenksmingas būdas?“
Bet tai nėra šalutiniai poveikiai, geriau sakykime, kad tai yra nepageidaujama reakcija į vakciną, jei pasireiškia karščiavimas, kaulų, sąnarių, raumenų, galvos skausmas, silpnumas – tai yra mūsų normaliai funkcionuojančios imuninės sistemos išraiška. Organizmui tai nekenkia.
Tai nėra virusas, kuris infekuoja ląsteles ir tas ląsteles naikina. Vakcina sukelia imuninį atsaką prieš konkretų antigeną ir dėl to jaučiame nepageidaujamus poveikius, taip įgaudami atsparumą“, – pasakoja dr. M. Strioga.
Pasak onkoimunologo, galima imuninį atsaką įgauti ir natūraliai – persergant. Tačiau, kaip sako dr. M. Strioga, tai yra loterija, kuri gali baigtis mirtimi.
„Niekada negali žinoti, kaip bus. Taip, galima sirgti ir natūraliu būdu įgyti imunitetą, tačiau tai yra loterija, nes gali būti ir sunki ligos eiga su ilgalaikėmis pasekmėmis, ir tai gali būti letali ligos eiga, pasibaigianti mirtimi. Tad ar verta žaisti va bank ir bandyti grumtis su virusu pačiam, tikintis, kad imuninė sistema išmoks su juo kovoti? Taip, galbūt imuninė sistema išmoks su virusu kovoti. O, galbūt, kovodama imuninė sistema žus su visu organizmu. Ar visgi yra racionaliau surengti imuninei sistemai pratybas su vakcina, o ne įvelti ją į tikrą karą? Nes, kaip žinoma, pratybos – jos praeina be padarinių.
Karas, net jei jis ir laimimas, jis dažniausiai nedings be pėdsakų. Yra duomenų, kad net ir besimtomė forma, ilgalaikėje perspektyvoje, pasitaiko tam tikrų liekamųjų reiškinių. Todėl bet kokiu atveju, esant efektyvioms vakcinoms, racionalesnis būdas įgyti imunitetą yra pasiskiepyti“, – pažymi dr. M. Strioga.
Visą įrašą su dr. Mariumi Strioga galite žiūrėti čia:
