Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Miša – vienas iš 7 Šiaulių Salduvės progimnazijoje besimokančių ukrainiečių. Prieš tai Miša trumpai gyveno Vokietijoje.
„Geriau čia yra Lietuvoj, Vokietijoj yra daug šiukšlių, nelabai patiko“, – pasakoja migrantas iš Ukrainos Miša.
„Mano vardas Radionas, atvykau iš Ukrainos, miestas Marganec. Toks mažas miestelis. Pirmus metus arba pirmus dvejus metus buvo labai sunku. O po to nebe taip buvo sunku, kai išmokau“, – pasakoja migrantas iš Ukrainos Radionas.
„Jeigu tai pirmų ketvirtų klasių moksleiviai, jie adaptuojasi greičiau. Jie greičiau perpranta kalbos niuansus. Vyresni 5–8 klasių mokiniai integruojasi sunkiau, neretai jie greičiau išmoko savo aplinką kalbėti rusų kalba užuot patys išmokę lietuviškai“, – komentuoja Salduvės progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Neringa Jokubauskienė.
14 tūkst. užsieniečių moksleivių Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvos mokyklose mokosi apie 10 tūkstančių ukrainiečių. Tai yra 71 procentas iš visų 14 tūkstančių Lietuvoje besimokančių moksleivių iš užsienio. 11 procentų sudaro baltarusiai, 4 procentus – rusai. 14 procentų – kitų valstybių moksleiviai. Dauguma ukrainiečių mokosi sostinėje.
Rusijoje gimusi Agnė, atvažiavusi į Lietuvą pirmiausia ėjo mokytis į mokyklą, kurioje mokoma rusų kalba. Vėliau perėjo į Vilniaus lietuvių namų mokyklą.
„Aš negaliu mokytis rusiškoje mokykloje, tai buvo labai sunku. Mūsų visai niekaip nemokė, tai bus labai sunku“, – pasakoja migrantė iš Rusijos Agnė.
Ukrainietė Margarita į Vilniaus lietuvių namus atėjo pasimokiusi Lietuvoje veikiančioje ukrainietiškoje mokykloje.
„Aš ten mokiausi, bet man nelabai patinka, kad ten nebuvo labai daug lietuvių kalbos, ir aš norėjau daugiau išmokti, todėl, kad man reikia studijuoti čia“, – sako migrantė iš Ukrainos Margarita.
Pradinukai užsieniečiai galės lankyti tik lietuviškas mokyklas
Ukrainiečiai sudaro daugiau nei pusę visų užsieniečių moksleivių vaikų sostinėje. Dar apie 20 procentų sudaro Baltarusijos ir Rusijos moksleiviai. Matydama lietuvių kalbos žinių spragas kitakalbėse sostinės mokyklose, Vilniaus valdžia nusprendė nuo rugsėjo užsieniečius pradinukus priimti tik į lietuviškas mokyklas.
„Kol kas nacionalinių moksleivių pasiekimų patikrinimai rodo, kad tas išmokimo lygis 4 ir 8 klasėje, kada mes tikriname, jis yra... Na, jį reikia pastiprinti“, – komentuoja Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas
Užsieniečius į aukštesnes klases – nuo 5 iki 12 klasės savivaldybė nedraus priimti ir mokykloms, kuriose dėstomoji – ne lietuvių kalba.
„Kalba turbūt yra pirmiausias dalykas, kai mes kalbame apie žmonių integraciją, o vaikai labai imlūs kalbos mokymuisi, kai atvyksta į svečią šalį, viskas prasideda nuo ugdymo“, – teigia Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Sostinė jau tapo išskirtine tuo, kad rusų kalba prie vietos rusakalbių prisidėjus ukrainiečiams ir baltarusiams itin dažnai girdima, ypač centre.
„Rusų kalba mums sovietmečiu per prievartą įdiegta, rusų kalbos prieeinamumas, mokantis lietuvių mokyklose antrąja kalba, Vilniaus mieste tas prieinamumas turi būti mažinamas“, – sako V. Benkunskas.
Lanko išlyginamąsias klases
O štai Vilniaus Lietuvių namuose lietuviškai nemokantys 5–12 klasių moksleiviai mokosi išlyginamojoje klasėje, kurioje per savaitę – 22 lietuvių kalbos pamokos.
„Būna ir taip, kad jie ateina visiškai nemokėdami nieko, nepažindami lietuviškos abėcėlės, tai būna taip, kad mes pradedam mokytis tarti raides“, – pasakoja lietuvių kalbos mokytoja Gabrielė Agasarianaitė.
Vienerius metus besimokydami tik lietuvių kalbos ir turėdami kelias kitų dalykų pamokas, pavyzdžiui, matematikos, kad jos visai nepamirštų lyginamosios klasės moksleiviai tais metais neperšoka į kitą klasę.
„Vaikai atvykę visiškai nemokantys lietuvių kalbos praktiškai po metų viską supranta, kalba, susikalba, aišku, gramatikos trūksta gal šiek tiek. Bet jau gali mokytis bendrojo lavinimo klasėse“, – komentuoja Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas.
Nors besimokydami išlyginamoje klasėje moksleiviai mokyklą baigia metais vėliau nei bendraamžiai, sako to nesigailintys.
„Visai negaila. Išmoksiu kalbą ir galėsiu visas kitas pamokas eiti mokytis, prieš tai, kada ėjau į kitą mokyklą be gramatikos, tai gavau dvejetukus, nelabai gerai buvo pamokos“, – pasakoja migrantas iš Didžiosios Britanijos Eliotas.
Pradinukai mokosi ne išlyginamosiose, o įprastose klasėse su lietuviai, tik papildomai lanko modulines lietuvių kalbos grupes. Jiems yra papildomai skiriamos 8 savaitinės lietuvių kalbos pamokos.
Vis daugiau tėvų patys nusprendžia vaikus leisti į lietuviškas mokyklas, ypač tie, kurie savo ateitį sieja su Lietuva.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
