Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, taip siekiama užtikrinti ugdymo kokybę ir suderinti mokomojo turinio pasiūlą su jaunuolių pasirinkimais.
Skiriant tokias pat mokymo lėšas ir mažesnėms, ir 21–30 mokinių turinčioms klasėms, dar šiais metais iš valstybės biudžeto reikės atseikėti maždaug 1 mln. eurų papildomų lėšų. Kitais metais papildomai gali prireikti apie 3,5 mln. eurų, o 2027 m. – 4 mln. eurų.
Sprendimus dėl III ir IV gimnazijos klasių mokinių skaičiaus Vyriausybė patvirtino dar pavasarį. Tuomet numatyta, kad vienuoliktokų ir dvyliktokų klasės, kuriose mokosi nuo 12 iki 20 mokinių, gali būti išlaikomos, jeigu pusę jų mokymo lėšų iš savo biudžeto skiria mokyklos steigėja – savivaldybė. Kitus 50 proc. lėšų tokių klasių išlaikymui skiria valstybė.
Pastarieji pakeitimai įsigalios nuo rugsėjo 1-ąją prasidėsiančių mokslo metų. ŠMSM duomenimis, tai leido išsaugoti 42 regionų gimnazijas, kurioms dėl nepakankamo moksleivių skaičiaus grėsė reorganizacija.
ELTA primena, kad apie iniciatyvą mažinti minimalų mokinių skaičių III gimnazijos klasėse ministrė Raminta Popovienė užsiminė dar metų pradžioje. Nors toks užmojis sulaukė buvusios valdžios kritikos, švietimo profsąjungos jam reiškė palaikymą, siūlydamos šalies regionuose esančioms savivaldybėms suteikti daugiau laisvės apsispręsti dėl mažesnių klasių išlaikymo.
Nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas, Vyriausybė buvo pritarusi 2021 metais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
