Apie tai kokių priemonių turėtų imtis Lietuva mažindama smurto plitimą portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo lyčių lygybės ekspertė Rugilė Zmitrevičiūtė ir Trakų policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis.
Kaip vystosi smurtas – nuo ko viskas prasideda ir kokie etapai iki tragedijos?
R. Zmitrevičiūtė: Mokslininkai kalba apie tokį aštuonių lygių modelį, kuris priveda nuo santykių pradžios iki vadinamo femicido – tai yra moters žmogžudystės dėl to, nes ji yra moteris – yra net specialus terminas.
Šis Anglijos atvejis patenka į femicido apibrėžimą, nes intymus partneris nužudė savo partnerę smurto artimoje aplinkos kontekste. Dažniausiai tai prasideda nuo greitai judančių santykių, nuo didelės meilės.
Paskui atsiranda kontrolė, atsiranda tam tikri trigeriai. Ypatingai, kai nukentėjęs asmuo bando pasipriešinti kontrolei arba galvoja apie santykių palikimą, tada kyla vis didesni smurto protrūkiai ir gali prieiti netgi iki femicido, vadinamosios žmogžudystės.
Kai kurie tyrimai nurodo net iki 75 proc., kad smurtą patyrusios ir vėliau nužudytos moterys buvo nužudytos būtent, kai paliko savo partnerį. Moterų baimė išeiti iš šių santykių yra validi – dėl to reikia didelės aplinkos palaikymo, tada smurtautojas nebeturi ką prarasti, jis nebeturi kontrolės ir gali imtis tokių žingsnių.
Kaip tik nesenai iškilo žinia, kad įtakingas Lenkų rinkimų akcijos politikas yra teisme dėl smurto prieš žmoną. Tai turbūt visiškai neturi nieko bendro su tuo, kokioje aplinkoje žmogus yra. Visur gali būti smurtas, ar ne?
R. Zmitrevičiūtė: Absoliučiai. Čia yra problema, kuri egzistuoja kiekviename sluoksnyje. Ji tikrai gali pasitaikyti bet kur – kiekviename mieste, miestelyje ar kaime.
Būtent, kai tai yra aukštesnio sluoksnio žmonės ar įtakingesni, dar sunkiau pranešti apie smurtą, imtis žingsnių, nes jie susiduria su tais mitais, su tokiu spaudimu iš išorės.
Ar dažnai tenka susidurti su moterimis, bijančiomis pranešti apie smurtą, ir kaip jas raminate?
S. Šemis: Bet kokiu atveju, jeigu į mus kreipiamasi, arba skubios pagalbos, kai turime atvykti čia ir dabar, arba jeigu skubios pagalbos nereikia, kai dėl smurto gauname pranešimus per „E-policiją“, mes susisiekiame ir bandome situaciją aiškintis – kiekvienas atvejis, žinoma, individualus.
Smurtas pasireiškia ne tik fiziškai ir psichologiškai, jis yra ir ekonomiškai. Tai reiškia, kai smurtautojas nesuteikia arba ignoruoja suteikti ekonominę paramą vedant bendrą ūkį, ir kai smurtautojas dominuoja ekonomine prasme. Tas smurtas labai įvairus ir gali nepasireikšti vizualiai ar psichologiškai, matant kaimynams ar giminėms – labai dažnai smurto atvejai būna užslėpti.
Jeigu smurtą patyręs asmuo savanoriškai, matydamas, kad tai nesibaigs, mums nepraneša, mes tokių atvejų ir nesužinome. Reikalinga ir visuomenės, bendruomenės pagalba išryškinti tuos smurto atvejus ir tada bandyti juos įtakoti.
Kiekvienu atveju, kai atvažiuojame, mūsų pareigūnai suteikia ir psichologinę pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui. Pastebime, kalbant apie melagingus pranešimus, kad kartais, o gal dažniau, kai vyksta skyrybų procesai, ar viena šalis, ar kita piktnaudžiauja šia galimybe pranešti apie smurtą, kai jo iš tikrųjų nėra.
Vėliau, kai teismai sprendžia, su kuo vaikai turi likti, kiek vaikai turi matytis su besiskiriančiu asmeniu, mes matome ir tų piktnaudžiavimo dalykų.
Tai čia nemaža dalis to, kad kitam būtų galbūt skirtas orderis, tada būtų lengviau gauti vaikus?
S. Šemis: Taip, mūsų pareigūnas, kuris reaguoja į pranešimą, turi atskirti pelus nuo grūdų ir įvertinti tą situaciją. Čia reikia ir nemažai psichologinės parengties, ne tik teisinės.
Gal galite dar kartą įvardinti, kokiais būdais galima susisiekti dėl smurto?
S. Šemis: Pagrindinis būdas, jeigu reikalinga pagalba čia ir dabar, tai yra Bendrasis pagalbos centro telefonas 112. Jeigu smurtas besitęsiantis ir nereikia mūsų dabartinio įsikišimo, tai per „E-policiją“ smurtą patyręs asmuo gali mums pranešti apie tai.
Taip pat turime mūsų informacijos telefoną policijos – 8 700 600 40, kuriuo gali paskambinti smurtą patiriantis asmuo ir gauti informacinę teisinę informaciją, kaip jam geriau elgtis. Mūsų pareigūnai suteiks visą teisinę informaciją, informaciją apie toje gyvenamojoje vietoje veikiančius specializuotus pagalbos centrus ir kitą informaciją.
Gal galite trumpai įvardyti pagrindines smurto formas ir tuos pirmuosius raudonus signalus, į ką atkreipti dėmesį?
R. Zmitrevičiūtė: Pagrindinės smurto formos yra jau mūsų aptartos fizinės ir psichologinis smurtas. Psichologinis smurtas yra labai latentinis. Jis gali eiti per užslėptą kritiką, per pasyviai agresyvų elgesį šeimoje, netgi per tylos taikomą praktiką.
Pavyzdžiui, kai visiškai apsistatoma tylos siena ir nekalbama su partneriu ar partnere – tai jau yra psichologinio smurto aspektas. Tada ekonominis smurtas: kontroliuojami pinigai arba nesuteikiamas išlaikymas; draudimas dirbti, arba vertimas dirbti ir pinigų atiminėjimas.
Taip pat labai svarbu paminėti ir seksualinį smurtą, nes jis labai dažnai gali vykti ir šeimoje, poroje – tikrai labai dažnai jie vienas kitą papildo. Kalbant apie „raudonas vėliavas“, į ką turėtumėte atkreipti dėmesį: jei jaučiate, kad santykiuose nėra pagarbos; jei jaučiate, kad visą laiką esate įtampoje; galbūt net prasideda depresijos epizodai, nuolatinis chroniškas stresas, nes patiriama kritika, kontrolė, žeminimai, tai yra labai stiprūs signalai, kad tai vėliau gali peraugti ir į fizinį smurtą.
Psichologinis smurtas sunaikina pasitikėjimą savimi, gali nuvesti iki rimtų ligų, iki nesėkmių darbe. Jis yra labai skaudus ir tikrai ne ką mažiau skaudus negu fizinis smurtas.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
