Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketvirtadienį posėdyje po ilgų diskusijų pritarė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo projektui, kuriuo į tarnybos paslapčių sąrašą siūloma įtraukti ir brandos egzaminų užduotis.
Komitetas, prieš priimant tokį sprendimą ,išklausė Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų nuomonių.
„Jeigu Seimas pritars įstatymo pataisoms, brandos egzaminų užduotims iki jų viešo paskelbimo bus suteikiama žyma „Riboto naudojimo”, todėl tikimasi, kad tokios informacijos įslaptinimas, o vadinasi ir griežtesnis administravimas, duos naudą ir padės ją tinkamai apsaugoti, kol ji nebus pateikta moksleiviams egzaminų dieną”, - sakė komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius.
Poreikis griežčiau administruoti brandos egzaminų užduotis atsirado po to, kai 2006 metais iki egzamino buvo paviešintos Lietuvių gimtosios kalbos valstybinio egzamino užduotys.
Atsakomybė už tarnybos paslapties atskleidimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą numatyta Baudžiamajame kodekse. Asmenys, atskleidę brandos egzaminų užduotis ar net jas neteisėtai įgiję, galės būti traukiami atsakomybėn pagal nurodytus straipsnius.
Maksimali bausmė už tarnybos paslapties pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą - laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Komitetas siūlo, kad šios įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2008 metų liepos 1 dienos.
