Nors neveiksnumo pagrindinis tikslas - apsaugoti psichikos ar proto negalią turintį žmogų nuo potencialios žalos sau pačiam, tačiau praktiškai Lietuvoje tai prilygsta žmogaus teisiniai ir socialiniai mirčiai, teigia teisininkai.

Anot jų, gana skurdi teisinė bazė bei formalus atsakingų pareigūnų požiūris lemia tai, jog neveiksnių asmenų teisės ir interesai Lietuvoje nėra tinkamai ginami.

"Asmens pripažinimas neveiksniu - teisinė procedūra, kurios pasekoje pakinta žmogaus, kaip teisės subjekto statusas. Daugeliu atvejų asmenys, pripažinti neveiksniais, praranda teisę priimti bet kokius, netgi pačius elementariausius sprendimus, įgyvendinti kitas pagrindines žmogaus teises", - spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo viešosios įstaigos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" teisininkė Klementina Gečaitė.

Anot jos, sprendžiant neveiksnumo klausimą dažnai vadovaujamasi medicininiais kriterijais, tačiau neatsižvelgiama į socialinius veiksnius.

"Psichinis sutrikimas gali pažeisti tik konkrečią siaurą žmogaus funkcionavimo sritį. Tarkime, kitose šalyse tokiems žmonėms apribojama finansų tvarkymo, stambių finansinių sandorių sudarymo teisė, tuo tarpu likusiose socialinėse srityse paliekamos galimybės jam pačiam spręsti", - kalbėjo K.Gečaitė.

Pasak specialistų, dalį problemų padėtų išspręsti riboto veiksnumo instituto išplėtimas.

"Narkomanai, alkoholine psichoze sergantys asmenys priklauso riboto veiksnumo grupei. Tuo metu somatinę negalią turintys asmenys tokios galimybės neturi", - teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Arimantas Dumčius.

REKLAMA

Anot jo, riboto neveiksnumo institucija Lietuvoje nėra tinkamai išplėtota, neegzistuoja ir tinkama globos bei rūpybos sistema.

"Šiuo metu galiojanti teisinė bazė pritaikyta tik visiškai neveiksniems asmenims", - teigė A.Dumčius.

Anot jo, riboto neveiksnumo institucijos išplėtojimas būtų ekonomiškai naudingas, padėtų psichinę negalią turintiems žmonėms geriau integruotis į visuomenę.

"Riboto veiksnumo asmuo gali būti socialus, gyventi su šeima. Tai sumažintų eiles ligoninėse, globos įstaigų paslaugomis leistų naudotis tiems, kuriems labiausiai reikia", - kalbėjo Seimo narys.

A.Dumčiaus teigimu, dabar egzistuojanti globos sistema tokiems asmenims nepalieka kitų alternatyvų, o tik institucinę globą, o tai, pasak jo, tik dar labiau paskatina neįgaliųjų socialinę degradaciją.

Teisininė K.Gečaitė pastebi, jog nemažai spragų yra neveiksnumo nustatymo ir globos skyrimo procese.

"Įstatymų neapibrėžtumas sudaro sąlygas asmeniui nebūti pakviestam į posėdį, kuriame sprendžiama dėl jo veiksnumo, nors jis turėtų dalyvauti, jei leidžia sveikatos būklė. Tačiau dažniausiai nesistengiama, kad tokiam asmeniui būtų tinkamai atstovaujama", - kalbėjo teisininkė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų