Vitalija Jalianiauskienė
Daugiau kaip šeši šimtai Panevėžio rajono ir maždaug trys šimtai miesto vaikų auga socialinės rizikos šeimose.
Jiems dažnai tenka eiti miegoti urzgiančiais pilvais, klausytis girtų tėvų keliamų skandalų, o neretai ir patiems per juos nukentėti.
Kiek įrašė, tiek išrašė
Panevėžio rajono vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Matuzevičienės teigimu, šiuo metu į socialinės rizikos šeimų sąrašą įrašyta daugiau kaip 270 rajono šeimų, o jose auga 600 vaikų. Sąrašas nuolat kinta – vienos šeimos iš jo išbraukiamos, kitos įrašomos.
Bene daugiausia įtakos tokiai kaitai, pasak I. Matuzevičienės, turi migracija. Pernai iš Panevėžio rajone gyvenančių socialinės rizikos šeimų sąrašo buvo išbrauktos 37 šeimos, o į jį įtrauktos 35.
Iš sąrašo dažniausiai išbraukiamos išvykusios gyventi kitur šeimos ar tos, kurių vaikai sulaukia pilnametystės. Atvejai, kai tėvai pakeičia savo gyvenimo būdą, pradeda deramai rūpintis atžalomis ir todėl yra išbraukiami iš negarbingo sąrašo, labai reti.
„Bet, laimė, pasitaiko, ir kiekviena tokia permaina yra labai džiugi ir svarbi“, – sako skyriaus vedėja. Pernai, pakeitusios gyvenimo būdą, iš sąrašo buvo išbrauktos dvi šeimos. Daugiau kaip trys dešimtys šeimų išvyko gyventi į kitus rajonus, į kitas valstybes arba užaugino vaikus, tad jų sąraše nebeliko.
Tačiau sąrašas nesutrumpėjo – per tą laiką į Panevėžio rajoną iš kitur atvažiavo vaikais nesugebančios tinkamai pasirūpinti šeimos, o ir ne viena vietinė slystelėjo pavojingu girtavimo keliu.
Nesusitvarkiusieji praranda vaikus
Panevėžio mieste į socialinės rizikos šeimų sąrašą pernai naujai buvo įrašytos 42 šeimos. 2013 metais sąrašas buvo papildytas 52 šeimomis. Iš jo pernai išbrauktos 39, o užpernai – 43 šeimos.
Miesto Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė teigia, kad į socialinės rizikos šeimų sąrašą žmonės įrašomi dėl girtavimo ar psichotropinių medžiagų vartojimo, dėl socialinių įgūdžių stokos ir kitų priežasčių.
Tokie tėvai nuolat stebimi, nes siekiama, kad jų vaikams būtų saugiau. Tačiau kartais perspėjimai, nuolatinė kontrolė negelbsti ir tenka kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. Vaikai iš pradžių laikinai apgyvendinami globos namuose, o jeigu tėvai nesusitvarko ir neribotam laikui praranda vaikus, juos imasi globoti valstybė.
Pernai tėvų valdžia apribota 11 panevėžiečių šeimų ir tik vienai apribojimas buvo panaikintas. „Gyvenimo būdą pakeitusiai šeimai tenka įrodyti, kad permaina tikra, kad vaikai gali grįžti namo ir augti saugūs“, – sako A. Grainienė.
Moko pažinti gyvenimą
Kas vyksta socialinės rizikos šeimose, kokia jose augančių vaikų kasdienybė, kontroliuoja Panevėžio socialinių paslaugų centro Paramos šeimai skyriaus socialiniai darbuotojai.
Kiekvienam iš jų skirta 14–17 šeimų ir socialiniai darbuotojai kelis kartus per savaitę lankosi tose šeimose, joms padeda, pataria.
„Mes nesame griežti kontrolieriai, veikiau – suprantantys padėjėjai“, – teigia socialinė darbuotoja Jūratė Kuzminienė. Ji atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu labai padaugėjo jaunų šeimų, kurios ypač stokoja socialinių įgūdžių. Atrodo, kad tų žmonių niekas nieko nemokė. Jie nežino, kaip elgtis buityje, kaip auginti vaikus, rūpintis savimi ir savo atžalomis. Dar blogiau, kai neturima socialinių įgūdžių ir girtaujama.
„Gimė vaikas, o tėvai jo neregistruoja, nepasirūpina pašalpa, kūdikio neveža pas gydytojus. Kai kurie net nelabai žino, kaip gaminti valgį, tvarkyti namus“, – pažymi J. Kuzminienė.
Tad socialiniai darbuotojai padeda tokioms šeimoms: eina kartu tvarkyti dokumentų, rūpintis pašalpomis, primena, kad reikia nustatytu laiku apsilankyti Darbo biržoje, palydi pas gydytojus, moko skaičiuoti ir protingai leisti pinigus ir kt.
Kandidatės į sąrašą
J. Kuzminienė sako, kad yra sudarytas dar vienas sąrašas – signalinių šeimų. Į jį įtrauktomis šeimomis taip pat domisi socialiniai darbuotojai.
Pernai signalinių sąraše buvo 28 panevėžiečių šeimos. Pasak socialinės darbuotojos, apie tokių šeimų problemas tampa žinoma Vaiko teisių apsaugos skyriui, Socialinių paslaugų centrui, kitoms instancijoms.
Jos stebimos tris mėnesius ir jeigu faktai, kad tėvai girtauja, skriaudžia vaikus, pasitvirtina, šeimos įrašomos į socialinės rizikos sąrašą, o jeigu ne – išbraukiamos iš signalinių šeimų sąrašo ir paliekamos tvarkytis savarankiškai.
Socialiniai darbuotojai atkreipia dėmesį, kad visuomenė dabar nėra abejinga vaikų likimui. Kad namuose girtaujama, kyla skandalų, kad vaikai gali būti skriaudžiami, vaikšto alkani, murzini, atitinkamoms tarnybos dažniausiai praneša kaimynai, mokyklų darbuotojai, giminaičiai ir kt.
Būna ir nepagrįstų pranešimų, siekio įskaudinti nepatinkančius kaimynus, tačiau tiesa greitai išaiškėja.
Sulaukė pareigūnų reido
Į socialinės rizikos sąrašą įtrauktos šeimos kartais sulaukia pareigūnų reido. Apie tokius vizitus žmonės iš anksto nežino, jie rengiami jau po darbo valandų, vakarais.
Dažnai vykstama, kai šeimos gauna pašalpas, kad būtų galima įsitikinti, ar tie pinigai skiriami šeimos, vaikų gerovei, ar visai kitiems tikslams.
Nors šie metai dar tik prasidėjo, socialinės rizikos šeimose pareigūnams jau teko apsilankyti.
Sausio viduryje Viešosios policijos skyriaus specialistės Raimunda Mažrimienė ir Vitalija Kalnutienė kartu su Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinėmis darbuotojomis Ilona Mikalauskiene ir Jūrate Kuzminiene dalyvavo tokiame reide.
Kadangi pašalpos buvo pradėtos mokėti nuo sausio 12 dienos, tad domėtasi, kaip šeimos, gavusios pinigų, leidžia laisvalaikį, ką veikia jų vaikai. Aplankyta 14 šeimų.
Penkiose šeimose nustatyta, kad tėvai nevykdo savo pareigų, nesirūpina vaikais. Buvo surašyti protokolai. Apie situacijas šeimose bus pateikta informacija Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Trijose aplankytose šeimose buvo girtaujama. Reido dalyviai pasakoja, kad užsukus pas šeimą, kurioje auga šeši mokyklinio amžiaus vaikai, motinos namuose nebuvo. Dukra paaiškino, kad mama išėjo pas kaimynus. Pas juos užsukusios policijos pareigūnės ir socialinės darbuotojos rado motiną, gurkšnojančią alų.
Kitos šeimos abu tėvai buvo rasti neblaivūs, nors sprendžiamas klausimas dėl jų tėvystės teisių apribojimo ir dukrelė jau gyvena laikinuose globos namuose. Sunkiai rinkdami žodžius jie bandė įtikinti, kad negirtauja ir gali rūpintis dukra.
