Nervų karas dėl orios senatvės

Politikai ilgus metus žemdirbiams pataikavo, atidėliojo valstybinio socialinio draudimo įteisinimą, dabar galiojanti tvarka yra nevykusi, tačiau ir įstatymo tobulintojai, regis, išklydo iš kelio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skuba rengti žemdirbiams svarbų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą . O viena iš lietuviškų patarlių primena: „Greitus darbus vėjai renka.“ Nors projekto rengėjai jau kelis kartus žemdirbių organizacijoms pateikė derinti įstatymo pakeitimus, pasiūlymai žemdirbių interesus ginančioms organizacijoms kiekvieną kartą sukelia šoką. Nervų karas vyksta jau antrą mėnesį.

Ką įvertino ir ką pervertino

Visi suprantame, kad jei norime oriai gyventi senatvėje, tuo turėtume pradėti rūpintis būdami kuo jaunesni. Šioje srityje nepagudrausime. Kitaip sulauksime tokių bėdų, kokių sulaukė graikai. Apskritai valstybinio socialinio draudimo mokesčio žemės ūkio srityje įvedimas beviltiškai vėluoja. Politikai ilgus metus žemdirbiams pataikavo, atidėliojo mokesčio įteisinimą, dabar galiojanti tvarka yra nevykusi, tačiau pasiklydo ir įstatymo tobulintojai.

REKLAMA

„Susidariau įspūdį, kad įstatymo pakeitimo projekto rengėjai neįvertino žemės ūkio specifikos“, – padarė išvadą Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas. Taigi ką sumanė įstatymo rengėjai? Neseniai, žemdirbiams pristatydamas naujausią projektą, SADM Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas priminė, kad Vyriausybė birželio 12 d. jau pritarė ministerijos pateiktam socialinio modelio teisės aktų projektų paketui, taigi ir žemės ūkiui skirtai daliai. Štai paskutiniame projekte numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo (VSD) mokestį turės mokėti ūkininkai, valdantys jau ne nuo 4, o nuo 2 ekonominio dydžio vienetų (EDV) ūkius, be to, nuo šiol jie bus draudžiami ne tik pensijų, bet ir ligos bei motinystės draudimu. Pastarąjį akcentą, žinoma, žemdirbiai įvertins teigiamai. Iki šiol buvo netvarka: ūkininko samdomas darbuotojas turėjo socialines garantijas, o ūkininkas neturėjo. Projekte numatyta, kad PVM mokėtojai VSD įmokas turėtų mokėti nuo deklaruojamų pajamų, bet būtų taikoma viršutinė riba. Kokia? Vyksta aštrios diskusijos. Pasak V.Kalinausko, numatyta, kad smulkieji ūkininkai socialinio draudimo mokestį turėtų mokėti nuo deklaruojamų pajamų, nepriklausomai nuo MMA. Be kita ko, ūkininkai ir jų partneriai, kurie nemoka gyventojų pajamų mokesčio ir yra iki 29 metų, neprivalėtų mokėti VSD mokesčio, tačiau tada jaunieji ūkininkai „nekauptų“ stažo ir neturėtų socialinių garantijų.

Smulkieji kliaujasi savo jėgomis

Kaip šiuos pasiūlymus vertina smulkiųjų ūkininkų interesus ginančios Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis? „Deja, susidaro įspūdis, kad valstybė siekia labiausiai apmokestinti kaip tik smulkiausius, mažiausiai pajamų gaunančius ūkininkus. Suprantu, kad valstybė renkasi skandinavišką ekonomikos modelį – kuo daugiau mokesčių surinkti ir perskirstyti. Bet manau, kad mūsų valstybei toks modelis netinka. Siūlau įmokas mokesčiui nustatyti progresiniu būdu: kuo daugiau yra pajamų, tuo didesni turėtų būti ir mokesčiai“, – sakė V.Juodsnukis.

REKLAMA

LŠŪS vadovas teigė, kad daugelis smulkiųjų ūkininkų dirba visą gyvenimą, todėl negalvoja apie senatvę: „Aš suprantu, kodėl jie taip galvoja. Nors aš dar dirbu ir valdišką darbą ir moku VSD mokestį ne kaip ūkininkas, esu įsitikinęs, kad braškes auginsiu visą gyvenimą ir savo senatve pasirūpinsiu pats arba tai padarys mano artimieji. Yra rankos, bus ir pinigų. O jei nebus rankų, ir pinigų nereikės.“

Savarankiškumas ar atsakomybės stoka?

Kokie kiti minėto įstatymo pakeitimai žemdirbiams nepriimtini? Pirmiausia klystume sakydami, kad tie pakeitimai nepriimtini visiems žemdirbiams. Kaip sakoma, visiems neįtiksi, todėl reikia įvertinti ŽŪR nuomonę, juk jie turėtų pateikti bendrą visų žemdirbių organizacijų nuomonę. Nors šį kartą ŽŪR tarybos narių nuomonės irgi skyrėsi, dauguma priėmė nutarimą, kad nustatytas VSD įmokas turėtų mokėti 6 EDV arba didesni ūkiai, o uždirbantieji mažiau pajamų galėtų mokėti savanoriškai. Savanoriškai? Ar jaus žmonės atsakomybę? Ar tarp ūkininkų neatsiras norinčiųjų linksmai ir nerūpestingai pagyventi dabar ir negalvoti apie tolimesnę ateitį, nenumatyti ligų ir darbingumo praradimo galimybės? Juk tikrai daug žmonių Lietuvoje laikosi taisyklės – gyventi šia diena, nekvaršinti sau galvos dėl praeities ir ateities.

Apie žemdirbių atsakomybės stoką kritiškai pasisakė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas: „Smulkiųjų ūkių savininkams siūlyčiau savo noru draustis pagal galimybes. Deja, žinau ne vieną atvejį, kai tokie ūkininkai, tik atėjus senatvei, pradėjo gailėtis, kad nesusitaupė pinigėlių, gyveno negalvodami apie ateitį, kai nebeliks jėgų dirbti. Gaila tokių žmonių, tačiau, sakykite, kodėl kiti piliečiai turėtų juos išlaikyti?“

Pateikė pakeistą projektą

Tačiau LŪS turi priekaištų ir SADM. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą LŪS analizavo suvažiavime gegužės 22 d. ir, pasak pirmininko, kai kurios įstatymo nuostatos tada atitiko ūkininkų lūkesčius. Tai patvirtino ir birželio 10 d. gautas SADM raštas, kuriame ministerija teigiamai įvertino LŪS suvažiavimo rezoliuciją. Tačiau jau po dviejų dienų įvykusiame Vyriausybės posėdyje SADM pateikė pakeistą projektą: numatyta, jog VSD bus draudžiami fiziniai asmenys, vykdantys individualią žemės ūkio veiklą, jei jų ūkis viršija 2 EDV. O LŪS siūlė mokesčio reikalauti iš 6 EDV ir stambesnių ūkių, smulkesniems ūkiams palikti galimybę savo noru draustis nuo nelaimingo atsitikimo darbe, traumos ar mirties, nuo susirgimo profesine liga.

REKLAMA

Ar žemdirbiai savo nuogąstavimus gali pagrįsti konkrečiais skaičiavimais? ŽŪR pirmininkas mums pateikė pavyzdį: „Pavyzdžiui, teoriškai 2 EDV ūkio pajamos – tik 200 eurų per mėnesį, o mokestis už save ir partnerį būtų net 230 eurų, taigi realiai smulkusis ūkis tiek mokėti neturi net teorinių galimybių.“ Pasak A.Stančiko, įstatymo papildymo autoriai negali pagrįsti, kodėl įmokos dydį nusprendė skaičiuoti, atsižvelgdami tik į ekonominio dydžio vienetus. „Ūkiai gali būti tokio pat dydžio, tačiau gauti skirtingas pajamas. Taigi pajamos skirtingos, o įmoka vienoda. Kodėl pasirinktas toks vertinimo kriterijus? Į šį klausimą SADM atstovai man neatsakė“, – kritikavo A.Stančikas.

Pirmininką papildė ŽŪR Ekonomikos ir teisės skyriaus teisininkė Aistė Tomkienė. Jos skaičiavimais, 2 EDV ūkiui vien VSD mokestis, jau neminint PSD mokesčio, sudarytų 59,5 proc. pajamų. ŽŪR teisininkė mano, kad toks įstatymo projektas yra socialiai neteisingas ir parengtas nesivadovaujant nei mokestiniais principais, nei ekonominio pobūdžio skaičiavimais.

Mokesčio vėzdas

Ne paslaptis, kad ne visi, ypač smulkieji, ūkininkai patys gali apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas. Juk daugelio ūkininkų pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, deja, jie net sau netvarko buhalterinės apskaitos. Štai tokiems ūkininkams ŽŪR taryba nutarė pagelbėti ir pasiūlė suteikti galimybę jiems pasirinkti mokėti VSD įmokas nuo 12 MMA, arba nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų. Be kita ko, A.Stančikas pasiūlė neskriausti kaimo gyventojų, kurie neturi nei ūkio, nei žemės ūkio valdos, tačiau Ūkinių gyvūnų registre įregistravo kelis gyvūnus. Projekte numatyta apmokestinti ir tokius kaimo gyventojus.

„Jei šio reikalavimo nepanaikinsime, kils daugybė nesusipratimų. Kaime gyvena ne tik ūkininkai. Štai mokytojas laiko kelis žirgus. Tai – pomėgis, žmogus iš to neturi jokių pajamų, tačiau mokestį jau turėtų mokėti. Arba kitas atvejis – žmogus nusipirks kelias avis tikėdamasis, kad jos pakeis žoliapjovę. Pagal siūlomą tvarką jau ir toks žmogus turėtų mokėti VSD mokestį“, – pasakojo A.Stančikas. Taigi VSD įstatymo pakeitimo projekto dar laukia tikrasis išbandymas, o Vyriausybė, regis, be reikalo paskubėjo jam pritarti.

REKLAMA

Projekto rengėjų brokas

Kazys Starkevičius, Seimo narys


Rašyti komentarą...
P
Petras
2015-06-29 08:38:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvoj nerevoliucingi (seni , paliegę) piliečiai valdžios skriaudžiami ,o LR Konstituciją pažeidę valdininkai neteisiami. Priežastis - perkami teismai... Ar gali nuskurdintas pensininkas pasisamdyti lygios kvalifikacijos advokatą kaip valdininkas ar darbdavys - prichvatizatorius ? Nesimato LR Seime Įstatymdavių ,dirbančių pagal Tiesos pašaukimą ,dauguma jų atstovauja prisiplėšusiems turtuoliams. Kalbos apie orią senatvę Neprigulnoj Lietuvoj yra šiandienos pasaka. Kokie gali vykti geri poslinkiai ar pažanga be teisingumo? Valdžia tai prisuka ,tai atsuka,kasdienis melas,tarppartinės rietenos ,nepartinių nustūmimas nuo šalies valdymo, sąrašiniai partinių perbėgėlių rinkimai...
Atsakyti
0

P
Pensininkas
2015-06-29 13:25:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Apie kokį orumą galima kalbėti Lietuvoje. Turintis 45 metų darbo stažą ir gaunantis 300 Eurų pensininkas turi būti laimingas. Pažiūrėkim: Buto nuoma 1 kmb. b. mokeščiai: 80 Eurų, ryšių paslaugos 12 Eurų, automobilis-kuras, priežiūra 60 Eurų.Troleibuso bilietas 14 eurų...viso: 166 Eurai. Lieka: 134 Euriukai arba 4 eurai dienai.
O jeigu dar pensininkas pravažiavo per raudoną šviesoforą dar 14 arba 30 Euriukų...jau lieka 104 arba 2,5 euro į dieną. Už 2,5 Eurų nusiperki pieno ir duonos. Kitą dieną dešros-su nuolaida. Sekančią dieną niekur neini nes tikiesi sutaupyti. Bet baigiasi pienas ir reikia eiti į parduotuvę varškės, sviesto-su nuolaida. Kitą dieną niekur neini tikėdamasi sutaupyti bilietui į kiną-nepasiseka...ir t.t. Toks pensininko ori senatvė. Tik viena galvoji kur dėti mašiną ir kaip brangiau parduoti, bet niekas neperka, nes jai jau per 10 metų.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų