vidas juodsnukis

Kuriant Kaimo plėtros programos lėšų dalybos taisykles, ryškėja skirtis tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkininkų, kurie paramos paklodę tampo į skirtingas puses. Kai kurie agrarininkai siūlo juos suvienyti, taikant pyrago ir botago principą. Dėl Lietuvos kaimo ateities išgyvenantis buvęs žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas turi pasiūlymą, kaip galima būtų efektyviau paskirstyti europinę investicinę paramą ir pabandyti suvienyti smulkiuosius ir stambiuosius žemdirbius.

Jolita Žurauskienė VL žurnalistė Neįprastai šilti gruodžio orai buvo nepalankūs žieminėms kultūroms. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza sakė, kad augalams kur kas naudingesni žiemiški orai. Prisitaikė prie gamtos Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis sakė, kad smulkieji ūkininkai sumažino žieminių rapsų plotus, nes juos rizikinga auginti.

Nei savivaldai, nei valdininkams nepavyksta rasti recepto, kaip pažaboti spekuliaciją žemės ūkio paskirties žeme. Žemės ūkio ministerija paragino žemdirbių organizacijas teikti pasiūlymus dėl saugiklių, galinčių padėti sutramdyti spekuliaciją žemės ūkio paskirties žeme. Nors žemdirbiai pateikė galybę pasiūlymų, tačiau galutinį sprendimą teks priimti valdininkams.

Naujojo laikotarpio ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai biudžeto dalybos kaitina ir žemdirbių, ir miškininkų, ir kaimo bendruomenių aistras. Miškininkai nuogąstauja, kad jiems europinės paramos gali būti atriekta mažiau nei priklausytų. Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti išlaidas tik už miškus, pasodintus iki 25 balų našumo žemėje, ir atsisakyti miškų aplinkosaugos priemonės. Ūkininkai ragina miškininkus, užuot nerimavus, išsiaiškinti, kur ir kaip iki šiol buvo sodinami miškai.

Lietuvos braškių augintojai pradeda sezoną ir laukuose jau skina pirmąsias uogas. Tiesa, jų nėra itin daug, o ir kainos gana aukštos – už kilogramą braškių prašoma nuo 18 iki 26 litų. Tačiau brangios uogos pirkėjų neatbaido ir, anot augintojų, vis tik dažniau klientai renkasi brangesnes lietuviškas, nei pigesnes – lenkiškas braškes. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, Šiaulių rajono ūkininkas Dainius Serva pirmąsias braškes pradėjo skinti dar praėjusios savaitės pabaigoje.

Braškių sunokimo piko ir žemiausių jų kainų tikimasi jau kitą savaitę, bet ir tuo metu mažiau nei penki litai už kilogramą šių uogų kaina neturėtų kristi, teigė Lietuvos braškių augintojų draugijos vadovas Vidas Juodsnukis. „Šiuo metu kainos yra labai įvairios - nuo 6 iki 10 litų (už kilogramą - ELTA). Kainos laikosi, nes braškių nėra daug. (...) Kitą savaitę, tikėkimės, braškės bus pačios pigiausios. Ankstyvosios labai greitai sunoko, nes buvo labai karšti orai, o dabar noksta jau vėlyvesnės.

Lietuviškų braškių augintojai šiemet džiaugiasi geru derliumi ir tikisi, jog įsibėgėjus pardavimui pavyks išlaikyti pernykštes kainas, rašo „Kauno diena". Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininko Vido Juodsnukio teigimu, pirmosios šiltnamiuose užaugintos lietuviškos braškės prekystalius pasieks po dviejų savaičių. Mat pavasario pradžioje šiek tiek pašalo braškynai, bet vėliau orai buvo palankūs.

Kokio dydžio turėtų būti pilvai, jei šeima per mėnesį suvalgytų 600 kilogramų mėsos, po 20 kilogramų per dieną? Kai kurie turgaus prekeiviai dokumentuose nurodo suvalgantys tiek mėsos ir dar rėkia, kad įvedus kasos aparatus mirs badu. Mėsos rijikus, įrodinėjančius, kad per mėnesį suvalgė 600 kilogramų kiaulienos, demaskavo mokesčių inspektoriai.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Lietuvos kaimo reikalai šiandien nėra tarp didžiausių valstybės rūpesčių. Kaime gyvenantys ir dirbantys gauna dosnią ES fondų paramą.