REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neseniai Žemės ūkio rūmuose vyko konferencija-diskusija prie apskrito stalo apie žemvaldžių turtėjimą ir kaimiečių nuskurdinimą. Pokalbį organizavo Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga (LŠŪS) ir žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias". Renginyje dalyvavo mokslininkai, ūkininkai, žemdirbių savivaldos organizatoriai.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak Žemės ūkio rūmų garbės pirmininko prof. Antano Stancevičiaus, pildosi pačios niūriausios prognozės apie Lietuvos kaimo likimą. Didelius žemės plotus perka šalies turtuoliai, užsieniečiai. Nors įstatymai draudžia žemę parduoti ne Lietuvos piliečiams, užsieniečiai žemę perka steigdami užsienio kapitalo įmones, per samdytus tarpininkus sudarydami žemės nuomos sutartis.

REKLAMA

Užsienio investicijos į kiaulių ūkius Ignalinos, Pakruojo rajonuose, ketinimai steigti didžiulius kompleksus kituose (Akmenės, Pasvalio, Raseinių, Radviliškio, Šiaulių) rajonuose mus perspėja, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigai atiteks ne mūsų ūkininkams, ne mūsų verslininkams, o apsukriems užsieniečiams.

Prof. A. Stancevičius kalbėjo apie skaudžią šių dienų problemą: kaimiečių skurdinimą, priešinimąsi vidutinių ūkininkų sluoksnio formavimuisi. Iš žemės ūkio bendrovių „karaliukų" sostų atėję ministrai, seimūnai visomis jėgomis stengėsi valstybės pinigais „ramstyti" bendroves, kurios nūnai tyčia ar netyčia bankrutuoja, patenka į „berniukų" rankas. Pastarieji be jokių skrupulų gali nuvaryti kaimiečius nuo žemės ir visą bendrovių turtą (žemę, pastatus, drauge ir „baudžiauninkus") parduoti užsieniečiui.

REKLAMA
REKLAMA

Pasirodo, veltui buvo triukšmauta dėl Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams 7 metų pereinamojo laikotarpio. „Apeiti" įstatymą buvo ruoštasi dar net nepradėjus dėl jo balsuoti. Prof. A. Stancevičiaus nuomone, Lietuvoje žemėvalda tik susmulkėjo, nesusiformavo nei stambių, nei vidutinių ūkininkų sluoksnis. Pastaraisiais metai susikūrusių neaiškių akcinių bendrovių savininkų tikslas - spekuliuoti žeme, o ne gyventi kaime, steigti ten darbo vietas.

LŠŪS pirmininkas Vidas Juodsnukis pabrėžė sąjungos narių nuogąstavimą dėl labai stambių ūkių (dvarų, latifundijų) kūrimosi. Tokių Lietuvos kaime yra apie 5 proc., likusieji - smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Deja, ES parama pasinaudoja tik stambieji. Tai provokuoja būsimą kaimo tuštėjimą. Ko nepadarė sovietmečio melioracijos, padarys ES parama. Kai kuriose ES šalyse yra finansuojamos žmonių kėlimosi gyventi į kaimą programos. Pasidairykime, kiek sodybų mūsų kaime, kuriose šeimininkauja tik vėjas...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nebe pirmi metai apie žemės banko (hipotekos) idėją kalba prof. A. Stancevičius. Jo nuomone, hipotekos įstaiga ar bankas supirktų žemę, ją parduotų, nuomotų, skolintų, įkeistų. Tokia įstaiga turėtų būti kuriama privačiomis ir valstybės kapitalo lėšomis. Per šią finansinę organizaciją valstybė galėtų veikti ir pakreipti žemės supirkimo bei nuomos procesą taip, kad neatsirastų spekuliuojančių žeme.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) pirmininkė Antanina Venckūnienė priminė sąjungos nuostatą dėl žemės pardavimo užsieniečiams, atidedant šį leidimą 7 metams. Laikinąjį žemės įsigijimo įstatymą A. Venckūnienė pavadino korupciniu: fiziniams asmenims leista įsigyti iki 300 ha, o vos kvėpuojančioms žemės ūkio bendrovėms - iki 2000 ha. Anuomet žemės savininkų nuomonės nebuvo paklausyta, o dabar jau darosi aišku, kieno pinigais „prastumtas" įstatymas.

REKLAMA

Daugelio kalbėjusiųjų nuomone, kai žemė taps užsieniečių nuosavybe, tai ir ant jos esantys pieno, mėsos ūkiai, perdirbimo įmonės taps priklausomos nuo užsienio kapitalo. Jau dabar nemažai Lietuvos pieno perdirbimo įmonių valdo danų, švedų akcinės bendrovės.

Vienas Šiaurės Lietuvos ūkininkas pasakojo, kaip užsieniečiai lengvai įsigyja mūsų valstybės žemę. Iš pradžių nuperkamas neišregistruotos bendrovės vardas, po to ir žemė. Joje užsienietis gali daryti ką tinkamas - rengti srutų, teršalų talpyklas, galbūt sąvartynus ar pan. Savo projektus jis finansuos ES lėšomis, kurios skirtos Lietuvos žemės ūkiui, kaimui.

REKLAMA

Ekonomistas dr. Kęstutis Jaskelevičius kalbėjo apie globalizacijos „buldozerį". ES nesuinteresuota išsaugoti nacionalines ekonomines sistemas, o lietuviai neturi savo ūkio atnaujinimo, pritaikymo naujoms sąlygoms strategijos.

Apie Lietuvos žemių okupaciją, neokolonijinę ES politiką kalbėjo Lietuvos žemės ūkio universiteto profesoriai Dalia Brazauskienė, Bronius Bakutis, Vanda Žekonienė, Žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis ir kiti. Apgailestauta, kad mūsų valstybė negina savo piliečių interesų, nesirūpina išlaikyti žemės nuosavybę Lietuvos piliečių rankose.

Justinas ADOMAITIS

„Naujos tėviškės žinios“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų