Apie kokį orumą galima kalbėti Lietuvoje. Turintis 45 metų darbo stažą ir gaunantis 300 Eurų pensininkas turi būti laimingas. Pažiūrėkim: Buto nuoma 1 kmb. b. mokeščiai: 80 Eurų, ryšių paslaugos 12 Eurų, automobilis-kuras, priežiūra 60 Eurų.Troleibuso bilietas 14 eurų...viso: 166 Eurai. Lieka: 134 Euriukai arba 4 eurai dienai.
O jeigu dar pensininkas pravažiavo per raudoną šviesoforą dar 14 arba 30 Euriukų...jau lieka 104 arba 2,5 euro į dieną. Už 2,5 Eurų nusiperki pieno ir duonos. Kitą dieną dešros-su nuolaida. Sekančią dieną niekur neini nes tikiesi sutaupyti. Bet baigiasi pienas ir reikia eiti į parduotuvę varškės, sviesto-su nuolaida. Kitą dieną niekur neini tikėdamasi sutaupyti bilietui į kiną-nepasiseka...ir t.t. Toks pensininko ori senatvė. Tik viena galvoji kur dėti mašiną ir kaip brangiau parduoti, bet niekas neperka, nes jai jau per 10 metų.

Lietuvoj nerevoliucingi (seni , paliegę) piliečiai valdžios skriaudžiami ,o LR Konstituciją pažeidę valdininkai neteisiami. Priežastis - perkami teismai... Ar gali nuskurdintas pensininkas pasisamdyti lygios kvalifikacijos advokatą kaip valdininkas ar darbdavys - prichvatizatorius ? Nesimato LR Seime Įstatymdavių ,dirbančių pagal Tiesos pašaukimą ,dauguma jų atstovauja prisiplėšusiems turtuoliams. Kalbos apie orią senatvę Neprigulnoj Lietuvoj yra šiandienos pasaka. Kokie gali vykti geri poslinkiai ar pažanga be teisingumo? Valdžia tai prisuka ,tai atsuka,kasdienis melas,tarppartinės rietenos ,nepartinių nustūmimas nuo šalies valdymo, sąrašiniai partinių perbėgėlių rinkimai...