Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo neatmenamų laikų žmonės norėjo pamatyti ateitį, žinoti, kam ruoštis, ko tikėtis ir nuo ko saugotis. Jie stebėjo debesis ir žvaigždes, sekė gyvūnų elgseną, tyrė kavos tirščius, bandydami atrasti bet kokius dėsningumus ir taip sumažinti juos slegiančią nežinomybę.

Nuo neatmenamų laikų žmonės norėjo pamatyti ateitį, žinoti, kam ruoštis, ko tikėtis ir nuo ko saugotis. Jie stebėjo debesis ir žvaigždes, sekė gyvūnų elgseną, tyrė kavos tirščius, bandydami atrasti bet kokius dėsningumus ir taip sumažinti juos slegiančią nežinomybę.

REKLAMA

Net ir dabar, 21 amžiuje, „Google“ duomenys rodo, kad kiekvienų metų pabaigoje kelis kartus šokteli horoskopų paieškos užklausų skaičius. O jau sausio mėnesį, gerai per šventes pavalgę ir nuo Naujųjų metų keistis prisižadėję, lietuviai puola ieškoti dietų bei planuoti savo sportines veiklas. Deja, patirtis taip pat rodo, kad daugelis iš šių ambicingų metinių tikslų ir planų iki vasario jau būna užmiršti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ekonomistai taip pat prognozuoja, bandydami kuo tiksliau aprašyti labiausiai tikėtinus ateities scenarijus. Jie stebi praeities tendencijas, analizuoja gyventojų ir verslo apklausas, matuoja jų lūkesčius, stebi finansų rinkas, klausosi pasaulio lyderių nuotaikų bei planų, konstruoja ekonometrinius modelius ir daro daug kitų dalykų. 

REKLAMA

Vis tik nutinka taip, kad kiekvienais metais jų pastangas sumenkina nežinomi nežinomieji: vienais metais geopolitiniai konfliktai, kitais virusai bei jų mutacijos, trečiais – ekstremalūs gamtos reiškiniai, ketvirtais – galbūt kažkokios nematyto masto kibernetinės atakos.

Kiekvienais metais stebime didėjantį ekonominių, socialinių, politinių ir gamtinių procesų kompleksiškumą, o pagrindinė to pasekmė – vis sunkiau įsivaizduojama ir prognozuojama ateitis.

Ekonominių prognozių galimybių ribas gerai apibrėžia ir faktas, jog prieš metus beveik niekas neprognozavo tokios infliacijos, kokia ji yra dabar. Tačiau vertinant retrospektyviai, šiuo metu jau galima labai išmintingu veidu paaiškinti, dėl kokių priežasčių taip įvyko.

REKLAMA
REKLAMA

Todėl verta prisiminti gerai žinomą ekonomisto John Kenneth Galbraith hiperbolę, ypač džiuginančią ne ekonomistus –  vienintelė ekonominių prognozių funkcija yra padidinti astrologijos prestižą.

Mes, ekonomistai, žinoma, su tuo nelabai norime sutikti, todėl ir toliau stengsimės aprašyti galimus ateities scenarijus ir jų tikimybes. Tai, kad pasaulis įžengė į naujus metus, nereikš staigių pokyčių ir visiškai naujų aktualijų – pandemija, geopolitiniai konfliktai ir infliacija negyvena pagal Grigaliaus kalendorių. Ar šios problemos dominuos ir šiemet?

Jau pernai pandemija tapus beveik atsietai nuo ekonominių procesų, tai turėtų tęstis ir šiemet, o kibus, tačiau, panašu, mažiau pavojingas omikronas tenkinsis mažesniu dėmesiu. Sparčiai atslūgstančios energetinių išteklių kainos, didelės investicijos į gamybinius pajėgumus bei kiti veiksniai lems tai, kad po kelių mėnesių metinė infliacija pradės mažėti, o metų pabaigoje ji turėtų sulaukti visai mažai dėmesio.

REKLAMA
REKLAMA

Deja, būtų per drąsu ir neatsakinga prognozuoti, kad pernai mus kankinusios geopolitinės įtampos liks praeityje, ir nė vienas iš diktatorių į rytus nuo Lietuvos nesukurs rimtų problemų.

Todėl norisi palinkėti susitaikyti su neapibrėžtumu, nusiteikti netikėtumams ir nepervertinti prognozių. Išskyrus vieną asmeninę mano prognozę – geriausių rezultatų 2022-aisiais gali duoti knygų skaitymas bei reguliarus sportas. Ši veikla tikrai be nuostolių pakeistų sąmokslo teorijų filmukų peržiūras ir dalyvavimą menkaverčiuose ginčuose socialiniuose tinkluose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų