Nepasitikėjimo iš Seimo narių sulaukusi švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė bei aplinkos ministras Arūnas Kundrotas kratosi jiems reiškiamų kaltinimų ir teigia dirbantys kaip gali geriau.
Abu koalicinės mažumos Vyriausybės nariai ketvirtadienį pateikė savo atsakymus parlamentarams, bandydami paneigti kaltinimus, esą jie netinkamai vadovauja švietimo reikalus ir aplinkos apsaugą kuruojančioms ministerijoms.
Interpeliaciją R.Žakaitienei suorganizavo opoziciniai liberaldemokratai, parėmę streikuojančius dėl didesnių atlyginimų mokytojus.
A.Kundrotas nepasitenkinimą sukėlė pasiūlęs pabrangusios europinės paramos naštą iš dalies užkrauti savivaldybėms. Opozicinių konservatorių, kurie ir inicijavo nepasitikėjimą aplinkos ministru, duomenimis, A.Kundrotas 60 proc. išlaidų padidėjimo siūlo dengti iš Vyriausybės lėšų ir 40 proc. - iš savivaldybės biudžeto ar skolinantis. Konservatorių nuomone, tai esą būtų pernelyg sunki našta savivaldybių biudžetams.
Švietimo ir mokslo ministrė savo atsakymus Seimo nariams pagrindė pluoštu dokumentų. Atsakydama į klausimus dėl ilgo laikotarpio švietimo darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos rengimo bei kitus, R.Žakaitienė pridėjo 23 dokumentus - nuo ministerijos raštus ir statistinius duomenis.
R.Žakaitienė atsakyme pabrėžia, kad problemos, su kuriomis susiduria švietimo sistema, susiformavo kur kas anksčiau, todėl esą šiuo klausimu reikia mąstyti sistemiškai.
"Kasdieniame gyvenime susiduriame su daugeliu problemų, ir tik dalis jų paminėta Seimo narių klausimuose. Jos susidarė ne dabar ir ne prieš metus. Tai - sisteminio požiūrio į švietimą per visus nepriklausomybės metus trūkumas, kai rutina ar vienadieniai politiniai sprendimai nusveria apgalvotą, nuosekliai vykdomą švietimo darbą", - rašoma R.Žakaitienės atsakyme.
Ministrė, nors pripažindama, jog mokytojų darbo užmokestis nėra pakankamas, bando raminti tiek seimūnus, tiek pedagogus, sakydama, jog 2004-2007 metais mokytojų darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo 36 proc. R.Žakaitienė taip pat primena, kad lapkričio 12 dieną Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pasirašė susitarimą su pedagogų profsąjungom ir įsipareigojo mokytojų atlyginimus nuo 2008 metų sausio 1 dienos didinti 15 proc.
Šį 15 proc. pavertus pinigine išraiška, planuojama, jog vidutiniškai mokytojų atlyginimas padidės apie 250 litų.
Pasak ministrės, iš viso 2008 metais mokytojų atlyginimai vidutiniškai didės 29,5 proc. Tam iš valstybės biudžeto papildomai skiriama daugiau nei 370 mln. litų.
R.Žakaitienė seimūnams atsakinėja dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų stygiaus, smurto, narkomanijos, alkoholizmo plitimo mokyklose, taip pat aiškina, jog ministerija tikrai plėtoja socialinį dialogą su visomis pedagogų profesinėmis sąjungomis.
Šalia šių klausimų, ministrė dar turėjo atsakyti, kodėl Lietuvoje švietimas finansuojamas menkiau nei kitose ES šalyse. R.Žakaitienė savo atsakyme pabrėžė, jog Vyriausybė nuosekliai laikosi įsipareigojimo švietimui skirti ne mažiau nei 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Aplinkos ministras A.Kundrotas iš interpeliacijos iniciatorių sulaukė dvigubai daugiau klausimų, nei jo kolegė. Svarbiausi jų yra susiję su jo siūlymu dalį europinės paramos kaštų išaugimo perkelti ant savivaldybių pečių.
Ministras teigia, kad kol kas negalima kalbėti apie galutines projektų pabrangimo sumas, nes dar nėra susitarta su Europos Komisija dėl finansinių sprendimų keitimo.
"Savivaldybių ar vandens tiekimo įmonių prisidėjimas prie investicinių projektų finansavimo ir tokio prisidėjimo galimybės jau buvo vertintos prieš pateikiant paraiškas EK. Finansiniai skaičiavimai rodė, kad toks prisidėjimas tikrai įmanomas, tik kiekvienos savivaldybės atveju jis skirtingas. (...) Negalima priskirti kaltės vienai institucijai - problema yra bendra, todėl ir naštos pasidalijimas turi būti bendras", - rašoma A.Kundroto atsakyme parlamentarams.
Aplinkos ministras taip pat atsakė į seimūnų klausimus apie daugiabučių namų priežiūrą, atliekų tvarkymą, aplinkkelio statybas prie Kazokiškių sąvartyno, galimą interesų konfliktą - A.Kundroto žmona dirba įmonėje UAB "Envas", kuri, anot konservatorių, naudojo aplinkosaugos fondų dotacijas.
A.Kundrotas buvo kaltinamas ir dėl regioninių bei nacionalinių parkų vadovų savivalės, esą jie net nustatinėja, kokio dydžio turėtų būtų statomų ar rekonstruojamų namų langai bei kiek karvių ūkininkas gali laikyti.
Atsakęs į pateiktus klausimus, ministras galiausiai pabrėžia, jog savo veikloje griežtai laikosi įstatymų, nes tai svarbu dirbant ministerijoje, apgultoje įvairių interesų.
Pagal Konstituciją, nepasitikėjimą ministru gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė.
Seimas, apsvarstęs ministro atsakymą į interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir 71 parlamentaro balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą ministru. Seimo nariai taip pat gali nutarti, kad atsakymai juos tenkina - tuomet nepasitikėjimo procedūra nutrūksta be pasekmių.
A.Kundrotui ir R.Žakaitienei tai yra antroji interpeliacija. Vasarą opozicinės partijos inicijavo interpeliaciją iš viso 4 ministrams: dviem minėtiems bei krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui ir socialinius reikalus kuruojančiai Vilijai Blinkevičiūtei.
Visi keturi ministrai buvo kaltinami priėmę neva valstybei nenaudingą sprendimą privatizuoti alkoholio įmonę "Alita". Tuomet interpeliacija žlugo.