Už parlamento ribų daug metų esančios, atstovų keliose savivaldybių tarybose turinčios Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius teigia, kad jo partija yra tikrosios socialdemokratijos nešėja ir iš politikos trauktis neketina.
– Esate tarsi politikoje, o tarsi ir ne (už Seimo ribų) – daug metų, Kodėl manote, kad būti joje dar verta, jei žmonės už jus nebalsuoja? Gal tai signalas, kad esate neteisūs?
– Politinė organizacija, kuri dalyvauja rinkimuose, aktyviai reiškiasi tarprinkiminiu laikotarpiu: teikia siūlymus, idėjas, parengia programas, kitus dokumentus, dalyvauja įvairiose akcijose, renginiuose, taip pat ir pati juos organizuoja – tai klausimų, manau, dėl politinio jos statuso neturėtų kilti. Problema ta, kad dabartinis vadinamas Lietuvos elitas taip pat ir politinis bijo konkurencijos, bijo turinčių kitokį, neparemtą pinigais ir valdžios, postų siekimu bet kokia kaina, politinį supratimą bei požiūrį partijų ar politikų. Seimo partijos politiką pavertė tiesiog verslu, patogia galimybe pralobti. Kitaip mąstančius ir besielgiančius jos stengiasi sunaikinti arba bent nustumti į užribį. Socialdemokratų sąjunga principingai atsilaikė prieš visus spaudimus, pagundas ir pan. Tai, kad LSDS jokia forma nėra seiminių partijų sukurtos klaninės sistemos sudedamąja dalimi, manau, mums yra pliusas.
Tiesa, kol kas Socialdemokratų sąjunga negali pasigirti rinkėjų balsų gausa. Paradoksas, tačiau tai, jog LSDS laikosi teisingos pozicijos, tai, kad mūsų politika, principai, idėjos reikalingi Lietuvos žmonėms paaiškėja po rinkimų, kuomet visuomenė labai greitai nusivilia naujai išrinkta valdžia, o iš jos pradeda reikalauti tokių sprendimų, kokius būtent ir siūlė Socialdemokratų sąjunga. Jeigu, pavyzdžiui, peržiūrėsime 2008m. LSDS Seimo rinkimų programą, tai joje rasime siūlymus, kurie buvo būtini krizei įveikti. Tas priemones savo šalyse taikė ir vokiečiai, ir skandinavai ir kt.
– Ar buvo (yra) pasiūlymų tapti kažkieno priedėliu, prie kažko prisijungti? Juk taip turėtumėte nors kažkokią įtaką, o dabar tik iš distancijos visus kritikuojate.
– Pirmiausia siekiame įgyvendinti savo idėjas, programas, realizuoti siūlymus. Kritiškas padėties vertinimas ar oponentų veiklos kritika nėra kažkokia ypatinga blogybė, tačiau ji turi būti paremta argumentais, faktais. Be to kritikuodama kitus, politinė organizacija privalo pateikti ir savo siūlymus, alternatyvias idėjas. Taip LSDS ir elgiasi.
Mes neturime savo atstovų dabartiniame Seime, eilėje savivaldybių, tačiau savo atkakliu darbu visgi sugebame nuveikti tam tikrus darbus visuomenės labui, sugebame apginti tam tikras pozicijas, įgyvendinti bent dalį LSDS idėjų, siūlymų. Dažniausiai tai padarome bendromis pastangomis su kai kuriomis visuomeninėmis, profsąjunginėmis organizacijomis. Kažką prasmingo nuveikti Socialdemokratų sąjungai padeda atkaklumas, užsispyrimas taip pat ir tai, jog LSDS veikla visados yra paremta „iš idėjos“, idealistiniu, vertybiniu pagrindu, o ne materialiais sumetimais ar piniginiais išskaičiavimais.
Pasiūlymų susijungti, prisijungti buvo daug ir įvairių. Net ir bandymų nupirkti. Visais atvejais Socialdemokratų sąjunga elgėsi principingai ir jokių politinių sandorių iš išskaičiavimo nedarė ir nedarys. LSDS įsitikinimu apie bendradarbiavimus tarp politinių organizacijų galima kalbėti tik programiniu, ideologiniu, vertybiniu pagrindu.
Blogų pavyzdžių, kuomet buvo vykdomos jungtuvės iš išskaičiavimo turime pakankamai. Ir visos jos politine prasme buvo žalingos Lietuvai. Pavyzdžiui, LSDP–LDDP jungtuvės LDDP pusės nepadarė socialdemokratiška. Priešingai, LSDP pusėje neliko socialdemokratiškumo. Tą patį galima pasakyti apie krikščionių demokratų ar tautininkų prisijungimą prie Tėvynės Sąjungos (konservatorių). Šioms visoms lietuviškoms jungtuvėms iš išskaičiavimo labai tiktų pirmojo JAV prezidento G. Washingtono pasakyta mintis, kad „Geriau likti vienam negu susidėti su bloga kompanija“. Socialdemokratų sąjunga tikriausiai iki šiol ir gyva dėl savo principingumo, idealizmo dvasios, kai vertybės, ideologija svarbiau už postus bei materialią naudą.
– Ar dabar, kai opozicinės partijos lyderis Algirdas Butkevičius lyg ir mėgina padaryti partiją socialdemokratine – nėra prasminga bėgti ten ir jam padėti?
Pats Algirdas Butkevičius lyg tai ir rodo norus LSDP padaryti socialdemokratiškesne. Bent apie tai kalba. Tačiau realybė yra tokia, kokia ji yra – realioje LSDP politikoje socialdemokratiškumo požymių nematyti. Noriu dar kartą pakartoti LSDS vadovų jau anksčiau išsakytą Socialdemokratų sąjungos nuostatą (beje, Dainius Paukštė ją išsakė ir LSDP suvažiavimo tribūnoje) ,jog veikti dviem politinėms organizacijoms tuo pačiu pavadinimu Lietuvoje tikrai nebūtų prasmės, jei LSDP vykdytų socialdemokratinę politiką. Kad principingas vertinimas nėra kažkokia tai LSDS poza prieš LSDP patvirtina tas faktas, jog Prezidento rinkimų kampanijos metu, nors tuomet buvo labai madinga remti Dalią Grybauskaitę Socialdemokratų sąjunga vardan socialdemokratijos avansu palaikė A.Butkevičiaus kandidatūrą. Kaip jau minėjau, LSDS laikosi principinės nuostatos, kad net kalbos dėl politinių organizacijų jungimosi turi būti grindžiamos ideologiniu, vertybiniu, programiniu pagrindu. Tačiau įvertinus vien tik pastarojo laikotarpio LSDS ir LSDP pozicijas ekonominiais, socialiniais, finansų ir kitais klausimais pamatysime, jog jos skiriasi iš esmės. Kalbų apie požiūrį į energetiką, dujų ūkio pertvarką, Valstybinio komercinio banko įsteigimą, Nekilnojamojo turto mokesčio, kasos aparatų įvedimą, savivaldos pertvarką. Be to skirtingai vertiname praeitį, turime skirtingą valstybiškumo, tautiškumo, patriotiškumo supratimą ir t.t. Kai tiek skirtumų, tai ar galima kalbėti apie kažkokį suartėjimą?
– Ar švenčiate gegužės 1–ąją ir kam ji reikalinga šalyje, kur negalima susitarti net dėl progresinių mokesčių? Jums pačiam tai neatrodo, kaip pasityčiojimas?
– Gegužės 1–oji yra istorinė data. Tačiau, kaip šventė šalyje, kurioje vyrauja išnaudojimas, didžiulė socialinė, turtinė nelygybė atrodo savotiškai. Be to tai turėtų būti pačių dirbančiųjų, bet ne partijų ar politikų šventė. O pasityčiojimai Lietuvoje, deja, jau tapo kasdienybe.
– Kiek ilgai dar tversite būti politikoje, kai rinkėjai jūsų nesirenka? Ar neatrodo, kad kraunatės amžinojo pralaimėtojo kapitalą?
– Klausimas ką renkasi ir ko nesirenka rinkėjai Lietuvoje – tėra kalba apie išorinę rinkimų pusę. O jų esmė ir problemos glūdi vidinėje dalyje. Tenka konstatuoti, kad rinkimai Lietuvoje prarado demokratinį turinį. Šiemet per savivaldybių tarybų rinkimus net nebuvo rengiami politiniai debatai. Pora mėnesių anksčiau vykusiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose A.Lukašenka savo oponentams ir tai suteikė po kelias valandas viešo eterio. Taip Lietuvoje pažeidžiamos piliečių konstitucinės teisės. Rinkimuose konkuruojama ne programomis, idėjomis, o reklamai skiriamomis pinigų sumomis. Kuomet neturime demokratinių rinkimų, tai pirmiausia reikia ne komentuoti rinkimų rezultatus, o skambinti pavojaus varpais. Partijų ir rinkimų kampanijų finansavimas,rinkimų tvarka keičiamos ne demokratijos,piliečių pasirinkimo galimybių,konkurencijos didinimo linkme,bet ieškoma būdų Seime esančioms partijoms vėl išsilaikyti valdžioje. Tokioms politinėms organizacijoms, kaip Socialdemokratų sąjunga, sąlygos sukuriamos tokios, kad jos išvis išnyktų iš Lietuvos politinio žemėlapio.
– Manote, kad reikia dirbtinai remti pralaiminčiuosius? Ar politinės sistemos stabilumas nėra vertybė?
Kalbant apie pralaimėtus ar nepralaimėtus rinkimus, taip pat būtina gilesnė analizė. Jei tarkim Socialdemokratų sąjungai pralaimėjus rinkimus, Lietuva žengtų klestinčios gerovės valstybės link – LSDS nebūtų prasmės veikti toliau ir tiktų jūsų pasakymas. Tačiau kuomet matai,kad sąjungai pralaimėjus rinkimus dėl to dar labiau pralaimi rinkėjai taip pat ir tie,kurie nebalsavo už tave situaciją tenka vertinti žymiai atsakingiau.Tenka išmokti nuryti karčią piliulę ir išmokt pralaimėti.Teigiamam politikos virsmui reikia kitokių politikų, kitokių partijų nei esančios dabartiniame Seime. Pirmiausia požiūrio, vertybių ir atsakomybės prasme. Niekada valstybėje ir žmonėms nebus gerai,jei politikoje vyraus piniginiai,materialiniai interesai,bus vadovaujamasi turginiu perku – parduodu ar parsiduodu principu. Pagaliau, jei norime Lietuvoje kurti Gerovės valstybę – reikalinga socialdemokratinė politika,kurios idėjų nešėja ir yra LSDS. Ne LSDS reikia valdžios ir postų, o žmonėms reikia, kad Lietuvoje būtų įgyvendintos Socialdemokratų sąjungos idėjos, siūlymai, programa.
