lsds

Verslininko Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į savo gretas priims didžiąją dalį neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) narių. Tai portalui balsas.lt patvirtino ir R. Karbauskis, ir LSDS vadovas Arvydas Akstinavičius. LSDS aktyvo įsiliejimas į valstiečių gretas turi būti formaliai nuspręstas kitą savaitę Jonavoje įvyksiančiame socdemų tarybos posėdyje ir būti pabaigtas iki R.Karbauskio partijos suvažiavimo, kuris numatomas spalį.

Pasitvirtina balsas.lt prognozės, kad ketina susilieti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS). Tiksliau – Socialdemokratų sąjungos nariai įsilies į LVŽS gretas. Nors per prezidento rinkimų kampaniją šį pavasarį, kai LSDS nusprendė remti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą Bronį Ropę, į portalo balsas.

Jungtuvės turėtų įvykti, nežiūrint galimų kliūčių. Net ir teisinių. Juk svarbu pats faktas. Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijų jungtuvės – tiesiog merkantilinių interesų apiforminimas, siekiant išlikti. Tam tikrą laiką pabūnant ir lietuviškos politikos viršuje. Daug kalbama apie jungtuvių procedūrinius dalykus, vadystę ir pan., tačiau svarbiausia žinia ta, kad vyksta politinių įtakų persigrupavimas.

Pastaruoju metu daug kalbama, diskutuojama kokios užsienio politikos strategijos, taktikos, krypties laikysis naujoji vyriausybė, premjeras, užsienio reikalų ministras, kurlink suks Prezidentė. Taip, tai svarbu. Galbūt net labai. Tačiau niekam iš valdžios elito, atrodo, galvos skausmo nekelia nacionalinio saugumo klausimai. Už lango, taip kaip buvo prieš dvidešimt dvejus metus, dabar nestovi priešo tankai, gatvėmis nezuja okupantų kareiviai – ir viskas tvarkoje? Manau, kad ne.

Neseniai vienas dienraštis priminė, jog būdama opozicijoje LSDP aštriai kritikavo dešiniųjų Vyriausybę dėl didelio akcizo dyzelinui, žadėjo siekti, kad Lietuvai būtų leista atidėti jo didinimą. Rinkimai baigėsi ir viena iš šios partijos vadovių, naujoji ūkio ministrė į šį priminimą atsakė labai aiškiai: „Pamėginti galime, bet atrodo, kad tai beviltiškas reikalas.

Šešioliktos Vyriausybės programa ypatingų diskusijų nesukėlė. Nors kai kurie politologai bei ekonomikos ekspertai kritikos negailėjo, opozicija – tiek konservatoriai, tiek liberalai apsiribojo ganėtinai švelnia kritika. Ir neatsitiktinai. Nežiūrint gana didelio bendro pobūdžio punktų skaičiaus, aiškiai matosi A. Kubiliaus Vyriausybės darbų tęstinumas.

Lietuvos politikoje dabar tikrai įdomu. Po ankstesnių Seimo rinkimų nueinantieji pasipešiodavo su atėjusiais valdžion, pasipešdavo dėl įtakos sferų ar įvaizdžio ir politiniai reikalai vėl tekėdavo sena vaga kartas nuo karto užkliūdami už ekonominių finansinių interesų. Prezidentas gana simboliškai pareikšdavo savo nuomonę dėl būsimo ministrų kabineto ir maksimum įvykdavo minimalios korektūros. Dabar gi mūšis seka mūšį.

LR Prezidentė ir Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo. Turint tiek informacijos ir faktų apie nusižengimus, nusikaltimus rinkimų kampanijos bei pačių rinkimų metu – tai logiškas ir teisingas žingsnis. Balsų pirkimai, klastojimai, organizuotas vežimas balsuoti, rinkėjų papirkinėjimai, balsavimo detektyvai kalėjimuose ir t.t. – to pakako, kad pati VRK netvirtintų rinkimų rezultatų. Deja.

Prieš dvidešimt metų Lietuvos piliečiai referendumu pritarė LR Konstitucijai. Vien pritariančiųjų skaičius šių dienų mastais buvo įspūdingas – apie 1,5 milijono rinkėjų. Kritikai ir skeptikai tuomet kalbėjo, jog nemaža dalis balsavusiųjų net nebuvo skaitę Konstitucijos projekto. Be abejo, visi tikrai nebuvo skaitę.