Nuo seno žmogaus buitį lydi nepageidaujami įnamiai, tokie, kaip pelės, žiurkės ir kt. Pastaraisiais metais atskiruose Lietuvos regionuose graužikų padaugėjo – gal dėl to kaltas palankus klimatas ar maisto perteklius – tegul atsako gamtininkai. Bėda ta, kad graužikai sunaikina ne tik grūdus, daržoves, maisto produktus, pridaro žalos, bet dar ir platina pavojingas žmogui ligas. Štai vienai Dzūkijos gyventojai, nusipirkusiai auginimui 61 mėsinį viščiuką ir juos palikusiai po kaitrine lempa per naktį, rytą teko tik skėsčioti rankomis: iš viso pulko gyvas liko tik vienas viščiukas bei keli kruvini kūnai, kitus išpjovė ir nusinešė žiurkės...

Kaimuose peles ir žiurkes sėkmingai gaudo laiko patikrinta priemonė – katinas, dar geriau – keli katinai. Bėda ta, jog dažnas miesto gyventojas į rainius žiūri nepatikliai, todėl belieka rinktis kitokius graužikų naikinimo būdus.

Graužikų platinamos ligos

Pasak Editos Samulytės, Šiaulių visuomenės sveikatos centrpelės, žiurkės, graužikai, maistas, ligos, o Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos, pasaulyje registruotos 35 ligos, kurias platina pelės ir žiurkės. Šios ligos žmogui gali būti tiesiogiai perduotos liečiant graužikus, kontaktuojant su jų seilėmis, ekskrementais, jiems įkandus ar įdrėskus (jersiniozė, leptospirozė, pseudotuberkuliozė, Hanta virusų sukeltos infekcijos, hemoraginė karštinė su inkstų sindromu ir kt.).

REKLAMA

Netiesiogai graužikų platinamos ligos gali būti perduotos per erkes, blusas, uodus ir kitus nariuotakojus, kurie maitinasi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis (erkinis encefalitas, Laimo liga, riketsiozė, babeziozė, erlichiozė, leišmaniozė, dėmėtoji šiltinė, himenolepidozė ir kt.).

Lietuvoje graužikų tiesiogiai platinamų ligų grupėje daugiausiai registruojama jersiniozės atvejų. Šiaulių apskrityje pernai užregistruoti 26 atvejai, Šiaulių mieste – 10 jersiniozės atvejų. Šiemet nuo metų pradžios Šiaulių mieste jau žinomi 4 jersiniozės atvejai.

Jersiniozė yra žarnyno užkrečiamoji liga, kuri pasireiškia galvos, raumenų, sąnarių skausmais, atsiranda silpnumas, temperatūra pakyla iki 38–39 laipsnių, ligonį pykina, jis vemia, gali gausiai viduriuoti, kartais su kraujo priemaiša, vargina dešinės pilvo pusės skausmai, neretai atsiranda simetrinis liemens ir galūnių bėrimas.

Kitas graužikų platinamas susirgimas – leptospirozė. E. Samulytės teigimu, 2011 metais Šiaulių mieste ir apskrityje šio susirgimo atvejų užregistruota nebuvo, tačiau pernai leptospiroze apskrityje jau sirgo 3, o mieste – 1 žmogus.

Leptospirozės atveju staiga pakyla temperatūra, net iki 40 laipsnių, skauda galvą, strėnas, ypač blauzdų raumenis. Kartais prasideda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Kai kuriems ligoniams atsiranda geltos požymių, inkstų pažeidimo bei meningito reiškinių, gali išberti. 5–10 proc. susirgusiųjų išsivysto sunki ligos forma.

Pasak E. Samulytės, graužikus būtina nuolatos ir laiku naikinti, kad užtikrintume maisto produktų apsaugą, išvengtume neigiamo psichologinio poveikio, materialinių nuostolių, ir, svarbiausia, užkirstume kelią užkrečiamosioms ligoms. Tai ypač aktualu maisto ruošimo įmonėms, nes galutinę produkcijos kokybę lemia ne vien technologiniai procesai, bet ir įmonės apsauga nuo graužikų ar kitų kenkėjų.

Graužikų naikinimo būdai

„Graužikai ne tik platina ligas, gadina maisto produktus ir baldus, bet taip pat graužia elektros instaliaciją. Ir nebūtinai turi būti išalkę“, – pasakoja kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios bendrovės vadybininkė Daiva Kazlauskienė.

REKLAMA

Graužikai vislūs. Per metus būna 5–6 vados, o viena žiurkė atsiveda nuo 6 iki 12 palikuonių (pelės kiek mažiau). Taigi nuo vienos patelės žiurkių armija kasmet padaugėja 30–70 vienetų. Lietuvoje labiausiai paplitusios pelės, rudosios bei juodosios žiurkės.

Pasak pašnekovės, rudoji žiurkė yra labiau mėsaėdė, bet, pasitaikius progai, neatsisako maitintis kruopomis bei daržovėmis. O juodosios – „vegetarės“ – pirmiausia ėda daržoves bei vaisius.

Žiurkės ir pelės yra puikios laipiotojos, todėl gali pasiekti netgi labai aukštai, neprieinamoje vietoje, paliktus produktus.

Pagrindiniai graužikų naikinimo būdai yra nuodai ir lipnios priemonės. Nuodai būna granulių, grūdų ir pastos pavidalo. Tai gatavi jaukai ir jų kaip nors paruošti nebereikia. Jei vieta drėgna, naudojama pasta. Jei sausa – didelės granulės, o jeigu įsiveisė pelių – smulkios granulės ir grūdai. D. Kazlauskienės nuomone, atsiradus graužikų, geriausia kviestis specialistus, nes kovojant savo jėgomis kartais daroma klaidų: padedamos per mažos nuodų duozės, dėl ko graužikai greitai prie jų pripranta. Arba šalia nuodų esama vandens – žiurkė gerdama vandenį nuodus atskiedžia ir jie tampa mažai veiksmingi.

„Specialistas pagal išmatas žino, kokie įnamiai apsigyveno žmogaus kaimynystėje ir parenka atitinkamą naikinimo būdą. Žmogus pats gi dažniausiai renkasi pigiausias priemones“, – sako D. Kazlauskienė.

Nuodai paliekami ten, kur jų negali pasiekti vaikai ir naminiai gyvūnai. Žiurknuodžiai yra pavojingi žmogui. Dėl šitos priežasties viešojo maitinimo įstaigose ir darželiuose naudojamos lipnios priemonės – klijų lentelės.

Gyvenantiems nuosavuose namuose pašnekovė siūlo naudoti vylių stoteles (jauko dėžutes). Jos išdėstomos palei namo perimetrą. Kiek jų įsigyti – sprendžiama kiekvienu atveju atskirai. Dėžutės su jauku užsidaro, dėl to jų turinio negali pasiekti naminiai gyvūnai. Jaukas dėžutėje nesulyja. Eidamas palei sieną graužikas pasimaitina jauku ir į vidų dažniausiai nebeeina. Priemonė efektyviausia, jeigu graužikai dar neapsigyveno viduje. Žinoma, galima naudoti ir patalpose, jeigu, tarkime, laikote šunį. „Suvalgęs nuodą graužikas iš karto nenugaišta, o tik po 4–6 parų. – tęsia D. Kazlauskienė. – Žiurkės – labai protingi padarai. Kol viena ragauja nežinomą jauką, kitos laukia. Jei toji staiga imtų merdėti, likusios nė už ką prie jauko neprisilies...“

REKLAMA

Žmonės dar klausia, ar prisivaišinusios nuodų, žiurkės nepadvės kur nors neprieinamose žmogui vietose? Pasitaiko visko, tačiau nuodai veikia šitaip, kad graužiko viduje prasideda vidinis kraujavimas, gaminasi anglies dioksidas ir ima trūkti deguonies, dėl ko žiurkė ar pelė eina į atvirą vietą, į kambario vidurį, o jei atviros durys – ir į lauką.

Per parą viena žiurkė sunaudoja 25–35 gramus maisto. Per metus šimtas žiurkių sunaikina apie toną produktų. Todėl graužikų naikinimas labai svarbus ir maisto produktų sandėliuose.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų