Ilgos eilės pas gydytojus gyventojus vis dažniau verčia kreiptis į privačias gydymo įstaigas, kur tenka pakloti nemažai pinigų. Žmonės nesupranta, už ką moka mokesčius, jei vizito pas gydytoją tenka laukti mėnesių mėnesiais ar net ilgiau.
Medikai sako, kad dėl eilių kaltas per mažas sistemos finansavimas, o paslaugų įkainiai – apgailėtini. Žiūrėdama į tai, kas šiuo metu vyksta sveikatos apsaugos sistemoje, Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigia, kad padėtis beviltiška. Jos įsitikinimu, nemokamos medicinos greitai apskritai gali nelikti.
Lėtinis deficitas gimdo krūvą problemų
Pašnekovė konstatavo, kad sveikatos apsaugos sistema ilgą laiką patiria didžiulį lėtinį deficitą, kas lemia milžiniškas įtampas ir tokią sudėtingą situaciją.
„Ir nematau sprendimų tos pačios reformos kontekste, kad tas deficitas kaip nors būtų mažinamas. Jis apima ne vieną sritį. Tai yra žmogiškieji ištekliai – mano manymu, nieko nebuvo padaryta, kad būtų bent įvardintas medikų stygius, kiek jų mums trūksta, kiek turime.
Taip pat kalbame apie finansinį deficitą, kad įkainiai už paslaugas praktiškai nesikeičia, kai kurie pakeliami apie 10 proc., bet kalbant apie infliaciją, tai niekaip nepasidengia. Kalbant apie tai, kad keičiasi metodikos, priemonės, prietaisai, medikamentai, kurie brangsta, įkainiai to nepasiveja“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Pašnekovė tęsė, kad taip pat yra nepakankamas laiko resursas, mat daug jo atima be galo didelė administracinė našta. „Kalbant apie e.sveikatą, ji irgi labai daug to laiko suėda, kuris galėtų būti skiriamas klinikiniam procesui. Ir paskutinis resursas, kuris nepakankamas – žinių atnaujinimas, kol kas vis dar nesutvarkyti kvalifikacijos kėlimo procesai“, – vardijo LMS atstovė.
Siūlo nedidelį medicinos paslaugų apmokestinimą
Diskutuojant apie tai, ko imtis, kad dabartinė sistema visai nesubyrėtų, A. Gerliakienė svarstė, kad, jos manymu, nėra teisinga neleisti ir viešosioms gydymo įstaigoms imti mokestį už gydymo paslaugas.
„Yra toks požiūris, kad valstybinė gydymo įstaiga neturi teisės imti priemonių už nieką, nors įstatymas to nedraudžia, yra bent trys teisės aktai, kurie laidžia tą daryti. Bet labai daug girdėjau ir gana aršių pasisakymų, ką ir Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas dažnai kartoja, kad negalima imti priemokų. Tai yra netiesa.
Viešosios gydymo įstaigos paskirsto finansus, bet niekas joms nedraudžia uždirbti ir panaudoti tas lėšas. Bet laikoma, kad viskas turi būti iš PSDF biudžeto, nors didesnė dalis skiriama tik algoms, kai kur – net iki 97 proc.
„Vienas iš šešėlio išgryninimo būdų irgi yra sveikatos paslaugų tam tikras nedidelis, bet apmokestinimas“, – sakė A. Gerliakienė.
Ką mes siūlome, pavyzdžiui, kalbant apie šeimos gydytojus. Lietuviškas šeimos gydytojo modelis buvo paimtas iš Danijos, bet paimtas tik dalinai, įvedus kapitacinį mokestį, bet neįvedus vizito mokesčio, kuris Danijoje yra ir jis yra apie 20 eurų už vizitą. Tokie dalykai pagerintų pačios gydymo įstaigos finansinę būklę, jei būtų leidžiama įstaigai užsidirbti, ji galėtų pridėti galbūt prie algų, investuoti į įrangą, priemones, galų gale komunalines paslaugas, pastato priežiūrą ir visa kita“, – dėstė LMS valdybos pirmininkė.
Jos teigimu, tai yra niša, kuri valstybės neišnaudojama: „Tas nėra daroma dėl politinių sprendimų ir manau, kad toks politikų požiūris, kad padedame vargšams, kurių kaip ir nebeturime, bet turime begalinį didelį šešėlį ir tas šešėlis, matyt, yra labai naudingas. Ir vienas iš šešėlio išgryninimo būdų irgi yra sveikatos paslaugų tam tikras nedidelis, bet apmokestinimas.“
Biudžetas dvigubai mažesnis nei kitų šalių
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas savo ruožtu konstatavo, kad kaip bežiūrėsi, pinigų visiems pacientų lūkesčiams nepakaks, nes mokesčių surenkame dvigubai mažiau nei kitos Vakarų Europos šalys.
„Bet kokiu atveju, jei kalbame, kad yra finansų trūkumas, vienu ar kitu atveju tai nusileis ant gyventojų pečių – ar per mokestinę sistemą, ar per priemokas, ar apskritai paslaugų ribotą finansavimą iš PSDF. (...)
Lietuvos sveikatos sistemos finansavimas labai reikšmingai skiriasi nuo kitų, ypač senųjų Europos valstybių, kai kalbame apie 7 procentus nuo bendro vidaus produkto (BVP), žiūrime į Vokietiją, kur turbūt turime apie 14 proc. Gyventojų ir pacientų lūkesčiai tiek vaistams, tiek paslaugoms, tiek pačių gydymo įstaigų lūkesčiai kainoms, sumokamoms už paslaugas, yra gerokai didesni, nei leidžia mūsų finansinės galimybės“, – aiškino viceministras.
Jis akcentavo, kad PSDF biudžeto pyragas yra dalinamas viskam – ir apmokėjimui už paslaugas, ir vaistams, ir medikų algoms bei visiems kitiems pacientų poreikiams.
„Galime diskutuoti, kad reikia didinti kainas, skirti daugiau vaistams, daugiau darbo užmokesčio fondui, bet vis tiek mes atsiremiame į tą patį katilą – 3,5 milijardų eurų – jį, patikėkite, pasistengėme išdalinti visą ir niekam jo daugiau nelieka. Tad kad ir kur norėtume paklodę mūsų sistemoje tempti, reikia žiūrėti, kaip tą katilą didinti arba ieškoti sprendimų – mažinti kompensuojamų paslaugų skaičių arba žiūrėti į kitus finansavimo šaltinius. Nes katilas akivaizdžiai yra per mažas“, – konstatavo A. Pečkauskas.
Žmonės jau linkę patys susimokėti
Pasak A. Gerliakienės, klausimas dėl didesnio mokėjimo už sveikatos paslaugas neišvengiamas, mat kitaip sistemai gresia kolapsas. Be to, ji tvirtino, kad didelė visuomenės dalis yra pajėgi prisimokėti už medicinos paslaugas.
„Tai, kad mūsų BVP kyla, rodo, kad tiek ekonominis Lietuvos lygis gerėja, ir net ES tą pripažįsta, 2027 m. praktiškai baigsis finansavimas iš struktūrinių fondų. Tai rodo, kad mūsų visuomenė kaip ir turi resursų, tačiau tam tikras spekuliatyvus politikų flirtas, kad mūsų visuomenė nepasiruošusi mokėti ar kad ji yra varguoliška, šis dalykas formuoja tokią nuomonę visuomenėje, kad mes negalime mokėti.
Iš tikrųjų, galime. Aišku, galima palikti kažkokias socialiai pažeidžiamas grupes, tas yra ir dabar. Bet yra labai daug žmonių, kurie gali susimokėti, ir matome, kad daug steigiasi privačių gydymo įstaigų, nes žmonės linkę apeiti eiles, linkę mokėti ir niekur nuo to nedingsi. Kuo ilgiau politikai neigs šį dalyką, tuo labiau turėsime chaosą“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, pokyčiai kaip tik leistų grąžinti pacientus į viešąsias gydymo įstaigas, nes dabar jie bėga pas privatininkus norėdami gydymą gauti greitai, kvalifikuotai ir kokybiškai.
Mato pacientų atsakomybės stygių
Be to, LMS valdybos pirmininkė atkreipė dėmesį ir į pačių pacientų elgesį ir atsakomybę.
„Klausimas, kodėl delsiama iki paskutinio, kada skauda, kada tampi neįgalus, yra didelės problemos. Nėra pas mus kultūros, kad žmogus rūpintųsi sveikata, kol yra sveikas, kad investuotų į savo sveikatą.
Manau, kad toks paternalistinis politikų požiūris, kad jumis pasirūpinsime, kad viskas yra nemokamai, jis užliūliuoja visuomenę ir ji pati, kad iki paskutinio momento galiu savimi nesirūpinti, gyventi bet kaip, mažai miegoti, prastai maitintis, nejudėti, stresuoti, bet galvoti, kad mane kažkas išgelbės. Žmogus turi subręsti ir tapti atsakingas už save“, – dėstė savo nuomonę A. Gerliakienė.
Pasak jos, dabar įprasta kartoti frazę apie mokamus mokesčius ir reikalauti gydymo „čia ir dabar“, bet kitą kartą nepaskaičiuojama, kiek yra ištaškoma pinigų kitoms reikmėms.
„Matome ne vieną ir ne du pavyzdžius pasaulyje, kur šalys yra priėmusios panašius modelius, ar tai privataus draudimo, kur ta atskirtis tarp geriau ir blogiau gyvenančių sveikatos aspektu yra didžiulė. Kai kur net turtingose valstybėse žmonės miršta prie ligoninių, nes neišgali sau leisti sveikatos priežiūros paslaugų“, – sakė A. Pečkauskas.
„Ji dabar yra „užliūliuota“ ir laikosi tokiam infantiliame lygmenyje, kad „mums priklauso, turime gauti, mokame mokesčius“. Bet niekas nepaskaičiuoja, kad jie sumoka tų mokesčių mažiau nei už, pavyzdžiui, manikiūrą, šukuoseną ar dar kažką kas mėnesį. Sveikata yra vertybė ir tą reikia nuolatos kartoti. Sveikas žmogus yra galingas, nepriklausomas, jis reikalingas visuomenei. Sergantis žmogus jau yra tam tikra prasme ir pats sau našta, ir visuomenei.
O labiausiai ta atsakomybė pasijaučia, kad pats investuoji, pats moki, tada pats kaip ir kontroliuoji. Į tą kontrolę vis tik įtraukčiau žmogų, nes jei mes viską tik į PSDF nukreipsime, tai tas pats požiūris ir lieka. Brangios paslaugos priverčia žmogų mąstyti. 30 metų dirbu ir matau, kaip pinigai, didelės sumos formuoja net šeimos požiūrį į profilaktiką, savo sveikatos priežiūrą“, – kalbėjo LMS valdybos pirmininkė.
Metas didinti PSD?
Paklausus, ar didesnė PSD įmoka išspręstų problemą „mažiausiai skausmingu keliu“, mat mokesčiai nueina į bendrą katilą, pašnekovei liko abejonių, koks būtų tai teisingiausias kelias.
„Kiek tai pasiteisintų, klausimas. Kad didinti BVP reikia, tikrai sutinku, tačiau mūsų demografinė padėtis tokia, kad 20-mečių turime trečdaliu mažiau, negu dirbančių šiuo metu 50-mečių. Sunku tikėtis, kad gimstamumas labai padidės, kaip pavyktų suvaldyti kalbant vien apie PSDF, nežinau.
Galvoju, kad vien PSDF didinimas palieka tokį paternalistinį valstybės požiūrį. Žmogus vis tiek turi prisiimti atsakomybę. Gal pakėlus mokesčius reiktų skirstyti taip, kad nemokami dalykai būtų būtent profilaktiniams patikrinimams ir jei žmogus nesirūpina, ignoruoja šiuos dalykus jam turėtų būti kažkoks mokestis“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Viceministro teigimu, žiūrint ir Europos mastu, tai neatrodytų tos priemonės, kurios gali ženkliai padidinti pačių pajamų kiekį sistemoje:
„Auristida kalba apie priemones, kaip skatinti kažkuo naudotis, naudotis racionaliai, kai kalbame apie apmokestinimą nesinaudojančių prevencinėmis programomis, galime kalbėti apie recepto mokesčius vaistinėse, vizito mokesčius pas šeimos gydytojus ar pas kažką – visa tai yra priemonės, labiau orientuotos į srautų valdymą, racionalumo diegimą ar visuomenės siekį, kad ji kažkuo naudotųsi.“
Net turtingose šalyse miršta tiesiog prie ligoninių
Viceministras sakė negalintis nesutikti, kad sveikatos raštingumas plačiąja prasme mūsų visuomenėje šlubuoja. Taip pat jis patvirtino, kad PSD didinimas – vienas iš gerų taškų, apie ką yra kalbama, kaip surinkti daugiau pinigų sveikatos sistemoje, bet įspėjo, jog yra pavojus sugalvojus apmokestinti paslaugas.
„Supraskime, jei priimame sprendimą, jei kažkokia dalis paslaugų būtų nekompensuojama ir ją tektų susimokėti iš kišenės, neretai pamirštame, kad visuomenėje turime ne tik uždirbančius ir galinčius sau tai leisti žmones, bet ir socialiai jautrias grupes. Yra pensininkai, vaikai, valstybės draudžiamieji, kurie galbūt negali susimokėti.
Matome ne vieną ir ne du pavyzdžius pasaulyje, kur šalys yra priėmusios panašius modelius, ar tai privataus draudimo, kur ta atskirtis tarp geriau ir blogiau gyvenančių sveikatos aspektu yra didžiulė. Kai kur net turtingose valstybėse žmonės miršta prie ligoninių, nes neišgali sau leisti sveikatos priežiūros paslaugų. Tai svarstant šiuos klausimus socialiniu aspektu tikrai reikia turėti omenyje solidarumo principą. Galbūt tikslingiau yra visiems sunešti kažkokį krepšelį, kad galėtume naudotis bendru gėriu“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pernai preidinėjau Elektrėnuose privat.klinikoje med .komisiją del darbo ,sumokėjau 19 eurų už tai kad alia "gydytoja" tik pasisveikino ,nes ant Mūsų sveikatos būklės jiems nusisikti .
Sumokėta psd duoklė ,sumokėti dar 19 eurų į klinikos kasą ,klausymas -už ką ?
