„Realybei žiūrint į akis, reikia pasakyti, kad iki 2030-ųjų mes turėsime maždaug 80 procentų divizijos komplektacijos pagal šios dienos situaciją. Nenoriu būti pesimistas, bet realybė šiai dienai yra tokia“, – trečiadienį žurnalistams po uždaro Seimo NSGK posėdžio teigė R. Sinkevičius.
„Mano požiūriu, neįmanoma, bet terminas neturi nusikelti pernelyg toli“, – pridūrė jis, paklaustas, ar įgyvendinus Valstybės kontrolės (VK) rekomendacijas būtų įmanoma diviziją išvystyti iki 2030 metų.
Tuo metu Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas mano, kad, jeigu dabartinė įsigijimų eiga nesikeis, visišką operacinį pajėgumą divizija galėtų pasiekti maždaug 2032 metais.
„Pagal kai kurias pozicijas akivaizdu, kad, jeigu niekas nesikeis, iki 2030 metų mes nespėsime sukurti visiško operacinio pajėgumo divizijos“, – žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.
Anot jo, viena pagrindinių problemų – pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimas. Pasak politiko, nors šios platformos pasirinkimas buvo padarytas dar jam vadovaujant Krašto apsaugos ministerijai, praėjus dvejiems metams sutartis vis dar nėra pasirašyta.
L. Kasčiūno teigimu, net ir artimiausiu metu pasirašius kontraktą, tik dalis pėstininkų kovos mašinų Lietuvą pasiektų iki 2030 metų, o reikšminga jų dalis būtų pristatyta jau vėliau.
„Aš manau, kad prie šio grafiko turbūt dar reikės pridėti dvejus metus, jeigu niekas nepasikeis“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas taip pat atkreipė dėmesį į daugiasluoksnės oro gynybos sistemos kūrimą. Pasak jo, iš 16 šio plano pozicijų šiuo metu sudaryti tik trys kontraktai.
Politikas teigė, kad įsigijimų procesus lėtina ne tik sudėtinga situacija gynybos pramonėje ir ilgi gamybos ciklai, bet ir biurokratija, projektinio valdymo trūkumai bei nepakankama pirkimų priežiūra.
„Tai ir finansavimo, ir įgyvendinimo klausimas. Ką ir kaip padaryti, kad finansai virstų pajėgumais? Kad mūsų ištekliai, mūsų visų ištekliai virstų pajėgumais. Tai esminis klausimas ir esminis iššūkis krašto apsaugos sistemai“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Savo ruožtu R. Sinkevičius pažymėjo, kad pirkimų procesus lėtina kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir viešuosius pirkimus vykdančių asmenų baimė suklysti bei sulaukti teisinių pasekmių. Jis taip pat abejojo, ar dabartinio krašto apsaugos finansavimo pakaks užsibrėžtiems tikslams pasiekti.
„Greičiausiai mums dabartinių skiriamų 5 su viršumi procentų nepakaks. Reikės, norint siekti užsibrėžtų tikslų, greičiausiai didinti finansavimą“, – sakė NSGK pirmininkas.
Jis taip pat paminėjo VK rekomendaciją krašto apsaugai skiriamą finansavimą didinti iki 5,44 proc. BVP, tačiau kėlė klausimą, iš kur būtų galima gauti papildomų lėšų.
Trečiadienį vykusiame uždarame posėdyje buvo pristatyta nevieša ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo valstybinio audito ataskaita.
ELTA primena, kad pernai Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą 2026–2030 m. krašto apsaugai kasmet skirti 5–6 proc. BVP. Toks finansavimo lygis numatytas siekiant iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją, sustiprinti oro gynybos pajėgumus bei sudaryti sąlygas priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje.
Biudžeto projekte gynybai kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP, arba 4,8 mlrd. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



