Tokių gyvenamųjų patalpų kainos žmogui kainuoja nuo 450 iki 650 eurų už mėnesį, tačiau nereikia mokėti komunalinių mokesčių ir galima naudotis visais privalumais – sporto sale, parkavimo vietomis, laisvalaikio ir pramogų zonomis.
Lietuvoje studijuojantys ir dirbantys Indijos piliečiai gyvena naujoviško bendrabučio tipo, dar kitaip vadinamosios bendranamystės, pastate. Jie pasakoja, kad gyvenimas čia yra puikus kainos ir kokybės santykis.
„Laisvalaikio zona, viskas čia yra, mes galime žiūrėti filmus su draugais, yra ir kino salė penktame aukšte. Ir aš patikrinau kambarius, jie buvo ekonomiški, palyginus su visomis kitomis vietomis Vilniuje“, – pasakoja kolivingo gyventojas Saifas Ali Abidi’is.
Vaikinai pasakoja, kad be visų tokios vietos patogumų dar vienas labai patrauklus dalykas yra bendruomenė. Jie pasakoja, kad su čia gyvenančiais žmonėmis kartu susiburia, mokosi, gamina maistą, dalijasi tradiciniais receptais, švenčia šventes.
„Kiekvieną savaitę mes organizuojame vakarienę visiems. Jiems patinka. Ir žmonės iš Azerbaidžano, ir kitų šalių, kurie yra mūsų draugai, jie ateina ir valgo kartu su mumis. Mes gaminame maistą 10–15 žmonių“, – sako S. A. Abidi’is.
„Jie organizuoja šventes visoms artėjančioms progoms, kaip Kalėdos, įkurtuvių vakarėliai, Naujieji, Helovinas. Tai šie dalykai yra tikrai labai gerai“, – pritaria kolivingo gyventojas Harminderis Singhas.
Be darbui ir mokymuisi skirtų patalpų, laisvalaikio ir pramogų zonų, šiose bendranamystės erdvėse galima rasti net sporto salę.
„Didžiulis privalumas yra turėti šią erdvę, turėti sporto salę. Asmeninę sporto salę, kur galima nusileisti ir treniruotis, kada tik panorėjus“, – sako kolivingo gyventojas Bilalas Abou Lteifas.
Kolivingas – pigesnė alternatyva vienišiams
Bendranamystę renkasi ne vien užsieniečiai. Ten gyvena ir dešimtys lietuvių. Štai Tomas pasakoja, kad sudėjus įvairias komunalines išlaidas, čia gyventi ir pigiau, ir patogiau.
„Aš pasvėriau kainas, pasvėriau lokacijas, pasvėriau realiai žiemos kaštus per tiek, kiek realiai kainuoja šildymas“, – pasakoja Tomas.
Šio kolivingo vadovė pasakoja, kad, atvėrus šią erdvę prieš daugiau nei dvejus metus, ji sulaukė didžiulio susidomėjimo. Čia yra 200 kambarių, kuriuose gyvena žmonės iš net 45 skirtingų šalių.
„Mūsų nuoma yra po 5 mėnesius mažiausiai. Nuo vasario mėnesio keletą laisvų kambarių turėsime, šiam semestrui nei vieno laisvo kambario neturime, esame pilnai užimti“, – teigia kolivingo vadovė Genovaitė Dudėnienė.
Tokių bendranamystės vietų sostinėje – vis daugiau. O kainų rėžiai panašūs: nuomotis nedidelį, iki 20 kvadratinių metrų kambarį, kainuoja maždaug 450 eurų mėnesiui. Didesnio kambario kaina siekia ir 650 eurų.
„Tai yra labai nišinis produktas. Kuris, beje, rodo tam tikras problemas, kokias mes turim su būsto rinka Lietuvoje. Tai kokybiško, prieinamo būsto pasiūla yra maža“, – sako sociologas Tadas Šarūnas.
Būstą įpirkti vis sunkiau
Apie mažą pasiūlą ir mažėjantį įperkamumą kalba ir ekonomistai. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad problema ryškėja jau penkti metai.
„2021–2022 metais labai padidėjo būsto kainos ir jos augo daug sparčiau negu didėjo atlyginimai“, – teigia N. Mačiulis.
Ekonomistas palygina: štai dabar vidutinė šeima Vilniuje gali įpirkti maždaug 51 kvadratinio metro butą su paskola, o beveik prieš 2 metus galėjo įsigyti beveik 80 kvadratinių metrų butą. Dėl smarkiai kylančių kainų dar sunkiau būstą įpirkti vienam gyvenančiam asmeniui. Pasak ekonomisto, šiuo metu vidutines pajamas uždirbantis žmogus Vilniuje įpirkti gali vos 35 kvadratinių metrų butą.
„Tikrai galimybės yra labai sumažėjusios ir tokioj aplinkoj daugelis, ypač jaunų žmonių, neturinčių šeimos, ieško alternatyvų“, – sako N. Mačiulis.
Dėl didelių būstų kainų didžioji dalis gyventojų pasirinko nuomotis butus, todėl nuomos paklausa išaugo. Ekonomistas pastebi, kad tam turėjo įtakos ir išaugusi imigracija šalyje.
„Papildomų gyventojų Lietuvoj atsirado beveik 200 tūkstančių. Didžioji dalis jų apsigyveno didžiuosiuose miestuose. Ir jie beveik niekada negali įsigyti būstų savo lėšomis ar su paskola ir renkasi nuomos rinką“, – komentuoja ekonomistas.
Viena iš priežasčių, kodėl gyventojai renkasi bendrabučio tipo patalpų nuomą – saugumo jausmas. Kaip pastebi sociologas, dažnai būstus nuomojantys asmenys nesuteikia ilgalaikės garantijos, sudaro abejotinas sutartis.
„Besinuomojantis asmuo yra nesaugioj pozicijoj. Tai kontraktai nėra ilgi, jie nėra apsaugoti kaip kitose Europos valstybėse“, – teigia T. Šarūnas.
Dar viena priežastis, kodėl vis daugiau žmonių svarsto apie gyvenimą bendrabučio tipo erdvėse, pasak ekonomisto, yra kokybė. Mat butus nuomojantys asmenys dažnai numoja ranka į patogumus ir nenori erdvių atnaujinti.
Šių metų rugsėjį statistiškai daugiausia nuomojamų butų sostinėje buvo siūloma Senamiestyje. Nuomos kaina svyruoja nuo 300 iki 4900 eurų per mėnesį.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
