Socialinės neįgaliųjų įmonės sunkiai skinasi kelią į visuomenę. Tokių įmonių vadovai tikina, kad darbo rinkoje neįgaliaisiais nepasitikima, o šalies įstatymais deklaruojama pagalba ir parama šioms įmonėms kol kas yra tik popieriuje.
"Kai klesti nedarbas, o už darbdavio durų stovi eilė sveikų bedarbių ir nėra skatinamųjų priemonių, neįgaliųjų integracija ir darbo paieškos šiems žmonėms tampa nepakeliama našta", - sako socialinės neįgaliųjų įmonės "Lyderio akademija" vadovas Gintaras Lubauskas.
Anot jo, atrodytų, kad valstybė, turinti neįgaliųjų socialinių įmonių įstatymą, negalią turintiems ir dirbantiems žmonėms atveria duris. Tačiau tai, anot pokalbininko, tik graži teorija. Praktikoje esą viskas kitaip.
Pastaruoju metu viešoje erdvėje vis pasirodančią kai kurių politikų nuomonę, neva neįgaliųjų įmonės yra viso labo tik priedanga sumaniems verslininkams, šių įmonių vadovai vadina klaidinga ir stereotipiška.
Siekdamos išsikovoti savo vietą po saule, šios įmonės vis aktyviau dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, taip ardydamos jau nusistovėjusią tvarką ir tapdamos konkurentais nuolatiniams tokių konkursų dalyviams. Socialinių įmonių vadovai spėja, kad negatyvios nuomonės sėjamos dėl šios priežasties.
Yra tik popieriuje
Šalies įstatymai visas iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomas institucijas ir įstaigas įpareigoja dalį paslaugų ir prekių pirkti tik iš socialinių įmonių. Remiantis nustatyta tvarka, savivaldybės joms privalo skirti 10 proc. visų viešiesiems pirkimams numatytų pinigų.
Neįgaliųjų įmonėms taip pat yra kompensuojama dalis darbo užmokesčio, įvairūs mokymai.
"Valstybė per socialinių įmonių įstatymą tarsi sako - štai, skirsime dešimtadalį visų savo asignavimų, kuriuos skiriame viešiesiems pirkimams. Tai reiškia, kad įstatymiškai sukuriama reali ekonominė prielaida kurtis tokioms įmonėms. Tačiau valstybė neužtikrina to įstatymo įgyvendinimo. Savivaldybės beveik neperka paslaugų iš socialinių įmonių. Verslininkai nesuinteresuoti įdarbinti neįgaliuosius, nes šie gali dirbti ne visą darbo dieną, yra "nepatogūs" darbuotojai. Todėl steigtis tokioms įmonėms Lietuvoje lieka vis mažiau motyvacijos", - problemas vardijo G. Lubauskas.
Pokalbininkui nesuprantama, kaip kai kurie Klaipėdos miesto politikai išdrįsta viešai polemizuoti apie neva socialinėmis įmonėmis prisidengiančius verslininkus, kurie maudosi piniguose, o neįgalieji esą įmonėse dirba "tik darbo knygelėse".
"Mūsų įmonėje dirba 23 negalią turintys asmenys. Tai nesudėtinga įrodyti. Keista, jog žmonės įžvelgia piktnaudžiavimą ten, kur jo nėra", - stebėjosi G. Lubauskas.
Paslaugos nebrangios
Dar vienos socialinės neįgaliųjų įmonės "Eurotela" vadovas Nerijus Briedis kalbas, jog tokiomis įmonėmis prisidengia apsukrūs biznieriai, vadina tuščiomis.
"Važinėju senu 13 metų automobiliu. Apie kokius turtus kalbama? Gal reikėtų realiais faktais parodyti, kas vyksta. Pavyzdžiui, pagal įstatymą neįgaliųjų įmonės turėtų gauti 10 procentų valstybinių užsakymų, tačiau esame gavę tik 0,2 procento. Mūsų skambučių centre dabar dirba 20 žmonių su negalia. Darbus žmonės atlieka labai kokybiškai. Darome apklausas ir tyrimus telefonu. Užsakovai, verslo įmonės, neįgaliųjų darbu yra patenkinti. Deja, jokių užsakymų nesame sulaukę iš valstybinių įstaigų, Statistikos departamento, kuris gyventojų apklausas vykdo nuolat", - teigė N. Briedis.
Jis taip pat paneigė kalbas, esą neįgaliųjų paslaugos per brangios ir dėl to neužsakomos.
"Šią savaitę kaip tik atliekame vieną užsakymą. Šį darbą viena kompanija siūlosi padaryti už 100 tūkstančių litų. O mes darome už 30 tūkstančių", - pavyzdį pateikė N. Briedis.
Anot jo, Klaipėdos miesto savivaldybei neįgalieji, stebintys uostamiestį per vaizdo kameras, atsieitų žymiai mažiau nei tą patį darbą atliekantys policininkai.
"Mes prašėme 1 000 litų vienam darbuotojui, o policininko etatas, apskaičiavus mokesčius ir atostogų išmokas, per mėnesį atsieina apie 3 000 litų. Miestas nesurado pinigų neįgaliesiems. Prie kamerų budintiems darbuotojams atlyginimus mokame iš savo lėšų", - teigė pokalbininkas.
Atima duoną
N. Briedis svarstė, kad puolimo neįgaliųjų įmonės sulaukia dėl to, jog aktyviai dalyvaudamos visuomeniniame gyvenime ir viešuosiuose paslaugų pirkimuose atima duoną iš suinteresuotų asmenų ir, švelniai tariant, drumsčia nusistovėjusią viešųjų pirkimų procedūrų tvarką. Tiksliau - tampa nepatogios nuolatiniams konkursų dalyviams bei juos proteguojantiems politikams.
"Kas tuomet jiems lieka? Tik garsiai kalbėti, kad štai jūs, neįgalieji esate brangūs, nekokybiški, kad mūsų teikiamos paslaugos savivaldybei yra nereikalingos, o reikalingų pasiūlyti negalite. Tai - gynybinė reakcija. Piktintis, kad įstatymai mums garantuoja tam tikras lengvatas, nederėtų. Mūsų darbuotojai - žmonės su negalia. Jie negali pilnai konkuruoti darbo rinkoje su sveikaisiais. Lietuvoje gyvena 7 procentai neįgalių žmonių. Jei mes iš tiesų gautume 10 procentų valstybinių užsakymų, tikiu, kad daugiau nei pusė neįgaliųjų būtų įdarbinti", - konstatavo N. Briedis.
Nėra galimybių
"Taip, iš tiesų pagal įstatymą savivaldybė turi pirkti iš neįgaliųjų įmonių iki 10 procentų paslaugų, bet galime pirkti tik tas paslaugas, kurias jie teikia. Savivaldybė negali pirkti to, ko miestui šiuo metu nereikia. Tų paslaugų, kurios miestui reikalingos, neįgalieji tiesiog negali pasiūlyti. Pavyzdžiui, reikia miesto priežiūros paslaugų, o neįgalieji tokių darbų neatlieka", - kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų tarnybos vedėjas Tomas Mataitis.
Jis pripažino, jog iš neįgaliųjų perkama mažai, nors Viešųjų pirkimų tarnyba dėl to remiama prie sienos. Pernai, jo teigimu, iš tokių įmonių nupirkta iki 2 proc. paslaugų.
T. Mataitis nemano, kad dalyvavimo viešuosiuose konkursuose sąlygos neįgaliesiems yra išskirtinės.
Pasak jo, socialinėms įmonėms sąlygos tik šiek tiek supaprastintos. Pokalbininkas vylėsi, jog ateityje ši problema pajudės, nes neįgaliųjų įmonių, nors metas tam nepalankus, tik daugėja, o jų teikiamų paslaugų spektras plečiamas.
Tikisi permainų
Ilona TARVYDIENĖ, Lietuvos socialinių įmonių asociacijos pirmininkė
Neįgaliųjų įmonės mynė ir mina kelius į Viešųjų pirkimų tarnybą, ministerijas. Pasiekėme tiek, kad įstatymai bus koreguojami mūsų naudai. Iš pradžių manėme, kad paslaugų pirkimą iš socialinių įmonių galėtų užtikrinti baudos, vėliau supratome, jog tokiu būdu laimėti neįmanoma. Laukiame įstatymo pataisų ir tikimės, kad situacija gerės.
Mūsų kelią į darbo rinką drumsčia ir suinteresuotų asmenų skundai. Dažnai piktinamasi, kad įstatymai leidžia socialinėms įmonėms lengvesnėmis sąlygomis dalyvauti konkursuose.
Nors neįgaliųjų įmonių daugėja, konkuruoti su sveikaisiais net remiantis palankiais įstatymais sudėtinga. Juk ne paslaptis, kad organizuojant viešuosius pirkimus būna nusistovėję, abipusiai naudingi užsakovų ir konkurso dalyvių ryšiai.
Įstatymai bus dar palankesni
Vaidotas JAKŠTAS, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas
Seime dabar svarstomas įstatymų pakeitimas. Neįgaliųjų integracijos problemos sprendimo ieškoma keičiant Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentą. Artimiausiu metu Seimas tą pakeitimą turėtų priimti. Pakeitimuose tikslinami kai kurie apibrėžimai, leisiantys konkrečiau ir paprasčiau stebėti bei kontroliuoti, kaip valstybinės organizacijos vykdo įstatymuose numatytą tvarką. Kitas dalykas - bus užtikrinta, kad pirkimai iš socialinių įmonių būtų skaidrūs.
Dar ir prieš įstatymų pakeitimus pernai raginome valstybines institucijas laikytis nustatytos tvarkos. Kreipėmės į šalies savivaldybes raštais.
Už kokią sumą pernai iš neįgaliųjų įmonių buvo nupirkta paslaugų, dar neaišku. Šiuo metu kaip tik tiksliname ataskaitas, bet užpernai nupirkta už 29,2 milijono litų.
Vaida JUTKONĖ
