Kalbėdamas apie situaciją po trijų ministrų apsilankymo miesto meras Nerijus Cesiulis patvirtino, kad viena iš vizito užduočių buvo įvertinti į Nemuną iš gaisravietės patekantį nevalytą iš lietaus nuotekų surinktą vandenį.
„Pildėme kaip įmanoma rezervuarus, juos perpildėme, neturime jų kur dėti, tad buvo priimtas sprendimas juos paleisti į Nemuną. Tad šiuo metu nevalytas vanduo iš gaisravietės keliauja į Nemuną. Bandėme įvertinti rimtumą, kiek keliauja to vandens“, – Alytaus radijui sakė miesto meras.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos instituto prof. dr. Mindaugas Rimeika patvirtino, kad teoriškai po gesinimo likęs vanduo neturėtų būti pilamas į jokius atvirus vandens telkinius.
„Formaliai žiūrint tą vandenį reikėtų surinkti ir prieš paleidžiant į atvirus gamtos telkinius ištirti. Jei yra galimybės, tą būtinai reikėtų padaryti – vandenį surinkti ir išvežti į valymo įrenginius. Tačiau lengva pasakyti, o kaip praktiškai tai atlikti, niekas tam nepasiruošęs.
Šiuo konkrečiu atveju nelabai sutikčiau, kad yra problema, esu ne kartą vaikščiojęs šitoje teritorijoje ir joje visur yra vandens nuotekų surinkimo sistema. Jei tas vanduo ir nubėga kažkur žemės paviršiumi, beveik garantuotai didžioji jo dalis nuteka į lietaus arba nuotekų tinklą. Jei toks nevalytas vanduo patenka į atvirus vandens telkinius, be abejo, kenkia ekosistemai“, – kalbėjo mokslininkas.
Jis pabrėžė, kad yra numatyta, kad į paviršinius vandens telkinius negali patekti tam tikros koncentracijos teršalai.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad degdamos padangos išskiria itin nuodingas chemines medžiagas (iš kurių kenksmingiausios yra benz(a)pirenas, benzenas, arsenas, švinas), kurios ypač pavojingos lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, taip pat ir dėl didesnės vėžinių susirgimų rizikos.
JAV valstybinės aplinkos apsaugos agentūra, nurodo, kad degant padangom į aplinkos orą išsiskiria apie 80 lakiųjų cheminių medžiagų, kietosios dalelės, taip pat – 16 pavadinimų sunkieji metalai.
Šias medžiagas žmonės gali ne tik įkvėpti, bet jos gali užteršti ir paviršinius vandenis, patekti į gruntą, nusėsti ant dar nenuimto derliaus.
Specialistai įspėja, kad aplinkoje nuodingų medžiagų gali išlikti dar smilkstant gaisrui porą savaičių. „Nuo smilkstančių padangų į aplinką patenka daug daugiau kenksmingų cheminių medžiagų lyginant su degančiomis, nes smilkstant yra žemesnė temperatūra ir teršalai nesudega. Kiek toli smilkstantys dūmai gali pasklisti? Daug kas priklauso nuo vėjo greičio. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad pavojingumą galima įsivertinti pagal atstumą – jei žmonės mato smilkstant gaisro židinį, tai dar gali jausti ir poveikį. Nesant vėjo tai panašiai būtų keli kilometrai“, – kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.
