Diskusija apie reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų teikimą priklausomybių turintiems asmenims šią savaitę vyko Seimo Priklausomybių prevencijos komisijoje.
Posėdyje dalyvavo ministerijų bei kitų šalies ir savivaldybių organizacijų atstovai, kurie su komisijos nariais dalijosi savo įžvalgomis – kokių priemonių imamasi, ko pasigendama bei kokius problemos sprendimo būdus galima taikyti ateityje.
Besiplečiantis nepilnamečių priklausomybių spektras
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorė Aušra Širvinskienė komisijos nariams nurodė, jog pastaraisiais metais nepilnamečių gydymosi nuo priklausomybių poreikis išaugo beveik dvigubai.
„Ir kitas gal svarbus momentas, kad tikrai daugėja priklausomybių ne nuo kažkokios konkrečios medžiagos, bet miksavimas medžiagų, kur paprastai nepilnamečiai nežino, ką jie vartoja. Ir, žinoma, kad skaitmeninės technologijos, video žaidimai, online visi lošimai taip pat yra jaunimo viena iš probleminių sričių, kurią kartu sprendžiame“, – Seimo komisijos nariams kalbėjo A. Širvinskienė.
„Tai išsiplėtė tas priklausomybių spektras ir jis tikrai ateityje dar plėsis, deja“, – pridūrė ji.
Kaip nurodė Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorė, šiuo metu priklausomybių turinčių nepilnamečių socialinės reabilitacijos ir integracijos paslaugoms nėra skiriamas pakankamas finansavimas. Taip pat, anot jos, pasigendama besigydančiųjų stebėsenos mechanizmo.
„Priklausomybės ligų centras pasisako už tai, kad šios paslaugos yra reikšminga kompleksinės pagalbos priklausomybių srityje dalis. Be jokios abejonės, kad turi būti tvarus, užtikrintas ir ilgalaikis tas finansavimas, kurio šiai dienai, kiek mes susipažinome su reabilitacijos asociacijų raštu, tikrai trūksta“, – teigė A. Širvinskienė.
Jos teigimu, po kelių savaičių Priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale planuojama atidaryti naują nepilnamečių intensyvios parapijos skyrių, ateityje planuojama plėsti multidimensinę šeimos terapijos programą.
SAM: Vilniuje – stacionarios vaikų reabilitacijos paslaugos
Posėdyje dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėja Ieva Vaskelienė taip pat tvirtino, jog poreikis tęstiniam finansavimui yra.
Pasak jos, šiuo metu stiprinamos specializuotų psichikos centrų kompetencijos priklausomybių gydymo srityje, plečiamas ambulatorinių bei dienos stacionaro paslaugos.
„Tikrai džiaugiamės, kad pagaliau pavyks ir Vilniuje turėti stacionarią vaikų reabilitaciją jau nuo šio mėnesio, ir užtikrinti, kad tokia stacionarinė pagalba būtų dviejuose didžiuosiuose miestuose teikiama vaikams“, – posėdžio metu kalbėjo SAM atstovė.
Pasak jos, sistemai nuo seno susiduriant su vaikų psichiatrų trūkumu, ministerija ieško būdų, kaip efektyviau pasitelkti turimus specialistus bei stiprinti jų kompetencijas.
„Tai šiuo klausimu peržiūrime reikalavimus, keliamus vaikų ir paauglių komandoms, kad (paslaugas – ELTA) taip iš tikrųjų suderintume su realiomis galimybėmis ir turimais žmogiškaisiais resursais, kad būtų galimybė vaikams gauti būtent vaikams skirtą psichikos sveikatos specialistų pagalbą ir kad tos kompetencijos specialistų priklausomybių gydymo srityje stiprėtų“, – kalbėjo I. Vaskelienė.
SADM pateikė siūlymus Finansų ministerijai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) tikslinės pagalbos patarėja Daiva Junevičienė sakė, jog Finansų ministerijai yra pateikti siūlymai, kaip plėsti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bei užtikrinti jų tęstinumą.
„Siūlėme įtraukti į priklausomų asmenų grupę ir įtraukti lošėjus, ir kitas elgesio priklausomybes turinčius asmenis, nes šiuo metu didžioji dalis vis dėlto yra priklausomi nuo nuo psichoaktyvių medžiagų. Taip pat plėsti paslaugas teikiančių specialistų sąrašą – tai būtent priklausomybių konsultantų, psichiatrų, kurių poreikis irgi pastebimas“, – teigė ji.
Finansų ministerijai pateiktame plane, pasak D. Junevičienės, taip pat siūloma didinti reintegracijos paslaugų finansavimą, specialistų darbo įrangai skirti daugiau lėšų.
„Kadangi iš dabartinio finansavimo reintegracijai lėšos yra tiesiog mažesnės, mažiau galimybių daugiau lėšų skirti darbuotojų kvalifikacijai didinti, įvairioms buitinėms paslaugoms – tai ir remontui, ir apsirūpinimui pagrindinėmis priemonėmis, baldais“, – nurodė ministerijos tikslinės pagalbos patarėja.
Kalėjimų tarnyba: trūksta lėšų reabilitacijos paslaugoms
Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjas Arminas Mockevičius teigė, kad šalies kalėjimuose šiuo metu kali apie 1,5 tūkst. asmenų, turinčių priklausomybę alkoholiui ar psichotropinėms medžiagoms. Vis dėlto galimybės kiekvienam jų užtikrinti reabilitacijos paslaugas nėra.
„Turime tikrai labai ribotus išteklius (...). Siekiamybė ir tikslas yra 20 vietų turėti reabilitacijai ir skiriame 50 tūkst. eurų iš bendro biudžeto, negauname papildomai. Būtų tikrai tikslinga galbūt skirti iš kitos programos, kad tas tikslinis finansavimas nueitų būtent priklausomybės ligų gydymui ir programoms“, – teigė A. Mockevičius.
Jo teigimu, nepaisant trūkstamų lėšų, Kalėjimų tarnyba toliau konsultuoja, vykdo programas asmenims, vairavusiems transporto priemones išgėrus, piktnaudžiaujantiems psichoaktyviomis medžiagomis.
Kaip posėdžio pabaigoje teigė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas Saulius Čaplinskas, priklausomybių gydymas yra sudėtinga problema, todėl su tuo susiduriančios institucijos turėtų imtis ne tik prevencinių priemonių.
„Turbūt čia ir būtų mūsų komisijos labai svarbi vieta ir pareiga, kad su mūsų pagalba visi mes matytume vienas kitą šitoje sistemoje ir ką kiekvienas iš mūsų turėtume padaryti pradedant nuo prevencijos iki to, kad jau žmogus galėtų visavertiškai gyventi sveiką ir visuomenei vertingą gyvenimą“, – teigė parlamentaras.
Siūlymai riboti vaikų prieigą prie socialinių tinklų
ELTA primena, kad šių metų balandžio mėnesį Seimas pradėjo svarstyti parlamentarės Daivos Ulbinaitės pateiktas įstatymų pataisas, kurias priėmus jaunesni negu 16 metų vaikai galėtų naudotis socialiniais tinklais tik su patvirtintu tėvų leidimu.
Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerija (VRM) šią vasarą parengė rekomendacijas, skirtas vaikų saugumui skaitmeninėje erdvėje užtikrinti. Jas planuojama pristatyti Lietuvai 2027-aisiais pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
Ministerijos teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje modelis turėtų būti orientuotas į bendrus ES sprendimus, pavyzdžiui, amžiaus patikros socialiniuose tinkluose bei telefonų ribojimo mokyklose praktikas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
