Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su prezidento Gitano Nausėdos patarėju Deividu Matulioniu.
Ar iš tiesų grėsmė yra padidėjusi?
Rusijoje matomi tam tikri konkretūs veiksmai ir pasirengimo požymiai, tačiau tikrai negalėčiau teigti, kad tiesioginės karinės grėsmės situacija yra pasikeitusi. Kita vertus, daug kas priklausys nuo to, kaip situacija klostysis pačioje Rusijoje. Yra tam tikrų desperacijos ženklų – su jų ekonomiką nėra viskas gerai, Ukraina vis sėkmingiau atakuoja teisėtus karinius ir energetikos objektus Rusijos teritorijoje, V. Putino populiarumas krenta.
Todėl išlieka tam tikra rizika, kad gali kilti pagunda imtis veiksmų kitame regione. Tačiau noriu pabrėžti, kad kol kas tai yra tik spėjimai ir netiesioginės indikacijos. Tiesioginių įrodymų ar duomenų apie tokius planus neturime.
Prieš kelias dienas panašią informaciją girdėjome ir iš Latvijos pareigūnų. Jų saugumo tarnybos teigė, kad yra tikimybė, jog Rusija artimiausiu metu gali surengti hibridinius išpuolius ar provokacijas prieš Baltijos šalis, siekdama daryti psichologinį spaudimą NATO. Gal iš tiesų verta į tai žiūrėti rimčiau?
Mūsų žvalgyba, kaip ir Latvijos bei Lenkijos žvalgybos, mato tą patį paveikslą – mes dalijamės informacija. Ne kartą esame sakę, kad piktybiškų hibridinių veiksmų grėsmė yra padidėjusi. Tačiau pradžioje kalbėjau apie tiesioginės, nedidelio masto karinės invazijos tikimybę. Toks scenarijus šiuo metu išlieka mažai tikėtinas.
Didėjanti grėsmė iš Rusijos
Ar Lietuva imasi papildomų priemonių? Ar didinamas parengties lygis?
Taip, vienareikšmiškai. Ruošiasi Viešojo saugumo tarnyba, atsakinga už kritinės infrastruktūros apsaugą, pasitelkiami kariuomenės padaliniai, naudojamos techninės priemonės. Šie klausimai neseniai buvo aptarti ir pas prezidentą, o parengties lygis yra pakeltas. Tačiau dar kartą noriu pabrėžti – tai nereiškia, kad šiuo metu reikėtų kelti didelį aliarmą.
Estai praneša pastebėję netoli savo krantų plaukiojantį Rusijos tanklaivį, kuris buvo ginkluotas kulkosvaidžiais. Ar į tokius incidentus reikėtų žiūrėti rimtai?
Be abejo. Tai yra jėgos demonstravimas, kuris yra nepriimtinas. Į tokius veiksmus reaguojame, ir, jei tokie atvejai būtų fiksuojami netoli Estijos krantų ar teritorinėje jūroje, neabejoju, kad Estija oficialiais kanalais į tai reaguotų.
Žmonės pastebėjo, kad virš Baltijos jūros patruliavo ypatingos paskirties NATO žvalgybiniai lėktuvai. Ar tai reiškia, kad regione sustiprinta žvalgyba?
Žvalgyba vykdoma nuolat. Techninės priemonės naudojamos reguliariai, taip pat ir NATO žvalgybos pajėgumai. Kaip jau minėjau, šiuo metu techninės priemonės nefiksuoja nieko, kas keltų didelį nerimą. O tai, kad NATO lėktuvai patruliuoja virš mūsų regiono ir stebi situaciją, sakyčiau, yra netgi raminantis veiksnys – tai reiškia, kad turime aiškų situacijos vaizdą.
Ar D. Matulionis gali tapti naujuoju užsienio reikalų ministru?
Pone Matulioni, jūs minimas kaip vienas kandidatų į užsienio reikalų ministrus. Ar jau sulaukėte tokio pasiūlymo? Ar sutiktumėte eiti šias pareigas?
Pirmą kartą girdžiu, kad esu kandidatas į užsienio reikalų ministrus – apie tai sužinojau tik iš spaudos. Tai yra prezidento ir ministro pirmininko sprendimas. Jie turi sutarti, kas yra tinkamiausias kandidatas. Toks būtų mano atsakymas.
O jei pasiūlymą gautumėte – sutiktumėte?
Į teorinius klausimus nenoriu atsakyti, kas būtų, jeigu būtų.
Visą pokalbį išgirskite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
