• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis daug iššūkių švietimo srityje, todėl pastarajam kyla klausimų, ar švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė nebando imituoti šių problemų sprendimo. Vis tik, į klausimą, ar tebepasitiki šios ministrės darbu, šalies vadovas tiesiogiai neatsako.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis daug iššūkių švietimo srityje, todėl pastarajam kyla klausimų, ar švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė nebando imituoti šių problemų sprendimo. Vis tik, į klausimą, ar tebepasitiki šios ministrės darbu, šalies vadovas tiesiogiai neatsako.

REKLAMA

„Kuomet susiduriame su rimtomis problemomis yra du būdai: tiesiog turėti drąsos atsistoti prieš tą problemą ir galvoti, kaip ją išspręsti arba mėginti sušluoti dulkes po kilimu. Man susidaro įspūdis, kad šiuo metu labiau linkstama rinktis antrąjį kelią: šiufeliuku suverčiame dulkes po kilimu ir galvojame, kad kilimas toliau atrodo gražiai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda. 

„Aš atidžiai stebiu ne tik šios ministrės bet ir kitų ministrų veiklą. Taip, mes ir ateityje turėsime susitikimų, yra kur kas daugiau klausimų, kurie yra probleminiai, kuriuos reikia spręsti. Todėl tam tikrame taške tikrai noriu paklausti ministrės: jūs norite spręsti problemas, ar jūs norite imituoti sprendimą?“ – paklaustas, ar pasitiki R. Popoviene atsakė jis. 

REKLAMA
REKLAMA

Vis tik susitikimo su ministre prezidentas tikisi artimiausiu metu.

„Turime daug klausimų aptarti ir švietimo klausimai, ypač prasidedant mokslo metams. (...) To susitikimo tikėsiuosi artimiausioje ateityje“, – dėstė G. Nausėda.

REKLAMA

Šalies vadovas tikina, kad pastaruoju metu yra pernelyg didinami administraciniai reikalavimai mokytojams. 

„Man visiškai nepriimtina žiūrėti į švietimą, kaip į degraduojančią sistemą. Atvirkščiai, turime siekti, kad švietimas atlieptų tą laikmetį, kuriame gyvename, kuomet atsiranda iššūkių tiek pačiam mokytojui, tiek mokiniui“, – dėstė G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA

„Kažkokiu būdu mes sugebame įsigudrinti mažinti tas kokybines ir kiekybines karteles, ir vis labiau apkrauti mokytoją įvairiausiais reikalavimais, kurie paskui atveda mokytoją iki sprendimo, kad jis pasiryžta palikti mokyklą. Kas skaudžiausia, matau, kad jauni mokytojai, kurie tik pradeda savo karjerą, nebegalėdami panešti to administracinio, kurį mes ant jų pečių suverčiame, sako: aš daugiau taip nebegaliu“, – pridūrė jis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Todėl kalbėdamas apie savo veto dėl kartelės dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) atšaukimo, prezidentas akcentavo griežtesnių reikalavimų mokinių rezultatams poreikį.

„Man yra nepriimtina tai, kad mes nieko nebereikalaujame iš mokinių, tik būti mokykloje, tvarkingai lankyti pamokas ir visiškai nekeliame jokio reikalavimo jų švietimo ir ugdymo rezultatuose“, – sakė G. Nausėda.

REKLAMA

„Jeigu pritaikytume krepšinio dabartinės situacijos analogiją, paskambiname, kad atrankinės varžybos nebereikalingos ir visos komandos, įskaitant ir Lietuvos nacionalinę rinktinę dalyvauja pasaulio čempionate be jokių reikalavimų. Tai tikrai demotyvuoja, tai demotyvuoja ne tik tuos vaikus, kurie galbūt nelinkę kelti sau pačių aukščiausių reikalavimų. Blogiausia, kad tai demotyvuoja tuos, kurie stengiasi ir kelia sau pačius aukščiausius tikslus“, – akcentavo šalies vadovas.

REKLAMA

Be to, pasak prezidento, nevertėtų pamiršti jau anksčiau priimtų įsipareigojimų didinti mokytojų darbo užmokestį iki 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU). 

„Tai (pamiršti – ELTA) yra visiškai nepriimtina, tai yra gėdinga ir šito mes sau leisti negalime“, – sakė jis. 

ELTA primena, kad Seimas nusprendė pritarti šalies vadovo veto ir siūlymui reikalavimą, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, nukelti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais. 

Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.

REKLAMA

Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo. 

Šalies vadovas liepos pabaigoje grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
...tep, tep - juokiasi puodas, kad katilas juodas...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų