Susitikime jis su generolu aptarė saugumo situaciją regione, Lietuvos ir Vokietijos karinį bendradarbiavimą, NATO rytinio flango stiprinimą.
„Džiaugiamės Vokietijos ilgalaikiu įsipareigojimu stiprinant Lietuvos saugumą. Esu tikras, kad tai bus sėkmės istorija, kuria galėsime dalintis su sąjungininkais. Lietuva yra pasirengusi užtikrinti Vokietijos kariams pačias geriausias sąlygas gyventi ir treniruotis Lietuvoje“, – pranešime spaudai cituojamas šalies vadovas.
Vokietija birželį paskelbė, kad yra pasirengusi nuolat dislokuoti Lietuvoje brigadą karių, jeigu Lietuva parengs tam reikalingą infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.
Berlynas žada karių dislokavimo planą parengti šiemet, o pradėti patį perkėlimą – kitų metų pradžioje.
G. Nausėda sakė, kad šiame etape itin svarbus sklandus Lietuvos ir Vokietijos institucijų bendradarbiavimas.
Lietuvoje nuo 2017 metų yra dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas. Dislokavus brigadą, šalyje esantis karių skaičius ūgteltų keliskart iki maždaug 4 tūkstančių.
Prezidentas su Vokietijos kariuomenės vadu taip pat aptarė NATO rotacinį oro gynybos modelį, kurio įsteigimui buvo pritarta Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje.
Šalies vadovas pabrėžė, kad oro gynyba lieka vienu Lietuvos ir viso regiono prioritetų, todėl svarbu artimiausiu metu parengti praktinį šios idėjos įgyvendinimo planą.
Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas susitikime teigė, kad saugumo situacijai regione išliekant įtemptai itin svarbu, jog Lietuva ir Vokietija grėsmes vertina vienodai ir atitinkamai priima sprendimus gynybos srityje.
