„Deja, ir toliau patiriame ir matome Rusijos nenorą siekti realaus susitarimo, neproporcingų reikalavimų kėlimą, žinant, kad tie reikalavimai nebus priimtini Ukrainos pusei“, – ketvirtadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovas.
„Kitaip tariant, vilkinamas laikas, o tuo pat metu mėginama atakuoti Ukrainą ir pirmiausia atakuoti jos civilinę infrastruktūrą, apsunkinti paprastų žmonių gyvenimą, taip tikintis, kad galbūt visuomenė sudarys iš apačios spaudimą siekti rezultato bet kokia kaina“, – pabrėžė jis.
Nausėda: taika bet kokia kaina būtų žalinga ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai
G. Nausėda akcentavo, kad taika bet kokia kaina pirmiausia reikštų tragiškas pasekmes Ukrainai.
„Taika bet kokia kaina reikštų ir kad Europa įžengia į naują gyvenimo etapą, kuriame ji neturi saugumo garantijų, nes Rusijos imperinės ambicijos su taikos derybomis niekur nedings. Ir tos imperinės ambicijos bus perkeltos jau į kitus regionus, nes šį kartą (Vladimiro – BNS) Putino apetitas yra tikrai gerokai didesnis negu vien tik konfliktas su viena ar atskira (...) valstybe“, – akcentavo prezidentas.
BNS rašė, kad pastarosiomis dienomis Ženevoje, Šveicarijoje, vyko JAV tarpininkaujamos derybos, tačiau jose Ukraina ir Rusija nesusitarė dėl pagrindinių klausimų, kaip užbaigti ketverius metus trunkantį karą.
Jungtinės Valstijos siekė užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą, per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių ir buvo sunaikinta didelė dalis rytų ir pietų Ukrainos, tačiau Maskva ir Kyjivas nesutaria dėl teritorijų.
Rusija siekia visiškos Ukrainos rytinės Donecko srities kontrolės kaip bet kokio susitarimo dalies ir pagrasino ją užimti jėga, jei Kyjivas nepasiduos prie derybų stalo.
Tačiau Ukraina atmetė šį reikalavimą, kuris yra politiškai ir kariniu požiūriu sudėtingas, ir signalizavo, kad nepasirašys susitarimo be saugumo garantijų, kurios atgrasytų Rusiją nuo pakartotinės invazijos.
G. Nausėdos teigimu, Kyjivą reikia aktyviau remti ir dvišaliu pagrindu. Jis taip pat teigė, kad netrukus vyks vizito į Ukrainą, kur pristatys papildomus Lietuvos įsipareigojimus.
„Vežamės papildomus Lietuvos įsipareigojimus, esame pasirengę prisidėti prie paramos Ukrainai. Tai pirmiausia 30 milijonų eurų vadinamajai PURL iniciatyvai, bei 30 milijonų „Patriot“ iniciatyvai. (...) Taip pat Čekijos amunicijos iniciatyvai 39 milijonai eurų“, – sakė G. Nausėda.
„Ir tai yra tęstinė mūsų užsienio politika, kuria sutariame visi: ir Seimo pirmininkas, ir premjerė, ir užsienio reikalų ministras, ir, žinoma, krašto apsaugos ministras“, – pridūrė šalies vadovas.
Rusija plataus masto invaziją Ukrainoje tęsia nuo 2022 metų vasario.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
