„Manau, galime kalbėti apie tai“, – atsakydamas į LRT užduotus klausimus antradienį sakė šalies vadovas Prezidentūros perduotame vaizdo komentare.
„Aš manau, kad jis (karių skaičius – BNS) bus panašus, veikiausiai jis nebus mažesnis. (...) Šimtas į vieną ar į kitą pusę turbūt neturi esminės reikšmės. Svarbiausia, kad tai yra nepaprastai svarbus atgrasymo faktorius šitame geopolitiniame kontekste“, – pažymėjo G. Nausėda.
Taip jis kalbėjo po to, kai anksčiau tą pačią dieną pranešė, kad nauja JAV karių rotacija yra pakeliui į Lietuvą.
„Aš kol kas apie tokias detales kalbėti negaliu, nes tie dalykai yra derinami, jie yra dar procese, bet svarbiausia šiandien, turbūt, ką nori išgirsti Lietuvos žmonės, yra pasakyta“, – sakė prezidentas, paklaustas, iki kada rotacija yra užtikrinta.
„Man tiesiog buvo pasakyta, kad logistikos smagratis sukasi. Manau, tai yra pakankamai materialus įrodymas, kad įeiname į galutinę viso šito proceso stadiją su teisinga ir gera pabaiga“, – pažymėjo jis.
G. Nausėda teigė iš JAV išgirdęs, kad „rotacija grįš“ ir šis Lietuvos saugumui svarbus sprendimas „yra iš principo priimtas“.
„Be abejo, daug kas čia turėjo įtakos. Pirmiausia, mano kreipimasis į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) dėl dosnios priimančios šalies paramos paketo, dėl mūsų įsipareigojimo skirti krašto apsaugai 5,4 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto – BNS), dėl mūsų solidarumo sprendžiant Hormuzo sąsiaurio klausimus ir mūsų pasirengimo siųsti išminavimo misiją, dėl mūsų energetinio bendradarbiavimo, ekonominio bendradarbiavimo plačiąja prasme“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis taip pat akcentavo su gynybos pramonės milžinės „Lockheed Martin“ vadovu aptaręs galimybes įgyvendinti šios pramonės srities projektus Lietuvoje.
Kaip rašė BNS, šiame susitikime aptartos galimybės šalyje plėsti bendrovės veiklą, įtraukti Lietuvos įmones į „Lockheed Martin“ tiekimo grandines, lokalizuoti atskirų komponentų gamybą bei vystyti techninės priežiūros pajėgumus mūsų šalyje.
„Todėl manau, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms susidarė įspūdis, kad Lietuva yra ir patikimas, ir tvirtas partneris, su kuriuo verta strategiškai bendradarbiauti“, – nurodė G. Nausėda.
BNS skelbė, kad šiuo metu Jungtinės Valstijos peržiūri šalies karių buvimą Europoje. Lietuvoje rotaciją šią vasarą baigė daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių.
Amerikiečiai Lietuvoje reguliariai dislokuodavo karių batalionus nuo 2019 metų. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vašingtonas savo pajėgų statusą Lietuvoje pakeitė į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.
Šiuos sustiprintus batalionus paprastai sudarydavo tūkstantis ar daugiau karių su įvairia kovine technika. Lietuva anksčiau yra nurodžiusi, jog yra pasirengusi priimti iki 1,5 tūkst. JAV karių.
Rugpjūtį JAV išsiuntė klausimyną, kuriame Europos šalių prašo parodyti pažangą prisiimant pagrindinį vaidmenį dėl žemyno gynybos po to, kai buvo sutarta padidinti karinius biudžetus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
